Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija),
reaguodama į šilumos energijos vartotojų paklausimus ir siekdama
užtikrinti kuo didesnį šilumos sektoriaus skaidrumą bei vartotojų
informuotumą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo
įstatymo 363
straipsniu, teikia konsultaciją dėl UAB ,,Vilniaus energija“
vartotojams už 2011 m. lapkričio mėn. išrašytų sąskaitų turinio,
konkrečiai − šiose sąskaitose atsiradusios eilutės ,,Skola už kurą“ −
teisėtumo ir pagrįstumo.
UAB „Vilniaus energija“ sąskaitose vartotojams už 2011 m. lapkričio
mėn. pateikė informaciją, kurioje sumą už šilumos energiją (be PVM)
išskirstė į dvi pagrindines dalis, t. y. nurodė sumą už kurą ir UAB
„Vilniaus energija“ dalį kainoje, į kurią įskaičiuotos nusidėvėjimo,
eksploatacijos, remonto, darbo apmokėjimo, elektros ir kitos sąnaudos.
Suma už kurą išskaidyta pagal atskiras kuro rūšis, kurios yra naudojamos
šilumai gaminti, ir nurodyta apskaičiuota skola už kurą. Skolą už kurą
UAB „Vilniaus energija“ įvardija kaip sumą, susidariusią 2008 – 2009
metais brangstant kurui neperskaičiavus šilumos kainų, ir kuri,
remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimais ir Komisijos nutarimais,
dengiama visų UAB ,,Vilniaus energija“ tiekiamos šilumos energijos
vartotojų nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.
Komisija pažymi, kad nepadengtų sąnaudų (UAB „Vilniaus energija“
įvardijamų kaip skola už kurą) ar papildomai gautų pajamų įvertinimą
kainoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin.,
2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259; 2009, Nr. 61-2402) 32 straipsnio
18 dalis, kurioje numatyta, kad šilumos kainų dedamųjų galiojimo
laikotarpiu patirtos, bet nepadengtos sąnaudos arba gautos papildomos
pajamos, susidariusios dėl kuro, pirktos šilumos ir nustatant šilumos
kainas įskaičiuotų kainų skirtumo, įvertinamos skaičiuojant būsimojo
laikotarpio šilumos kainų dedamąsias. Ši įstatymo nuostata įtvirtina
patirtų sąnaudų kompensavimo mechanizmą, t. y. nustato kaštų, patirtų
vykdant veiklą, susigrąžinimo principą. Šio principo taikymu yra
grindžiama Šilumos ūkio įstatyme reglamentuojama šilumos kainodara.
Sąnaudų susigrąžinimas užtikrina tai, kad šilumos tiekėjas gali
organizuoti patikimą ir saugų šilumos tiekimą. Galutinė šilumos kaina
yra formuojama iš būtinųjų sąnaudų sumos, tai reiškia, kad jos dydžiui
įtakos turi tiek pastoviosios, tiek kintamosios sąnaudos.
Šilumos ūkio įstatymas nenumato jokių išimčių, draudžiančių ar
ribojančių nepadengtų kuro ar perkamos šilumos sąnaudų susigrąžinimą.
Todėl, remiantis Šilumos ūkio įstatymu, dėl kuro kainų pokyčio šilumos tiekėjų gautos papildomos pajamos ar nepadengtos kuro sąnaudos yra
viena iš šilumos tiekėjo veikloje susiformuojančių būtinųjų sąnaudų
rūšių, kurios grąžinamos šilumos tiekėjui kaip integruota kainos dalis,
ir dėl to šios sąnaudos yra neatskiriama šilumos kainos dalis. Ši
kainos dalis vertinama ir apskaičiuojama šilumos energijos bazinių
kainų dedamųjų perskaičiavimo metu: teigiamas skirtumas (kai surinkta
daugiau pajamų, nei patirta sąnaudų kuro ar šilumos energijai įsigyti)
kompensuojamas vartotojų naudai, nustatant papildomą šilumos sąnaudų
dedamąją su neigiamu ženklu, ir atitinkamai neigiamas skirtumas (kai
surinkta mažiau pajamų, nei patirta sąnaudų kuro ar šilumos energijai
įsigyti) kompensuojamas ūkio subjekto naudai, nustatant papildomą
šilumos sąnaudų dedamąją su teigiamu ženklu.
UAB ,,Vilniaus energija“ sąskaitose atsiradusi nauja eilutė, pavadinta
,,Skola už kurą“, nurodo vieną iš šilumos tiekėjo būtinųjų sąnaudų
rūšių. Tai yra objektyviai susiformavusi šilumos kainos dalis, kuri
atsirado visiškai nepriklausomai nuo šilumos energijos vartotojų valios.
Todėl, Komisijos nuomone, UAB ,,Vilniaus energija“ nepadengtų kuro
sąnaudų kompensavimo įvardijimas kaip skola už kurą yra netikslus ir
potencialiai klaidinantis vartotojus, nes asociacijuojasi su tam tikru
vartotojo turimų mokėjimo įsipareigojimų nevykdymu.
Akcentuotina, kad minėta kainos dalis, kurią sudaro papildomai gautos
pajamos ar nepadengtos sąnaudos, galioja ir yra taikoma terminuotai,
kadangi jos paskirstomos tam tikram laikotarpiui. Todėl šilumos tiekėjai
šią kainos dalį gali taikyti ne ilgiau nei numatyta ją nustatančiuose
sprendimuose. Komisija yra viešai paskelbusi visų šių sprendimų,
kuriuose nurodytas šilumos tiekėjų taikomų kainų sudėtyje įskaičiuotų
papildomai gautų pajamų ar nepadengtų kuro sąnaudų dydis ir šios kainos
dalies galiojimo laikotarpis, sąrašą.
UAB „Vilniaus energija“ nepadengtos sąnaudos, susidariusios per laikotarpį nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2010 m. spalio mėn. dėl kuro ir pirktos šilumos faktinių kainų ir nustatant šilumos kainas įskaičiuotų kainų skirtumo, susideda iš dviejų dalių:
1. UAB „Vilniaus energija“ per laikotarpį nuo 2008 m. sausio mėn. iki
2009 m. rugsėjo mėn. patirtos, bet nepadengtos sąnaudos, susidariusios
dėl kuro ir pirktos šilumos faktinių kainų ir nustatant šilumos kainas
įskaičiuotų kainų skirtumo, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m.
rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 1-1179 yra paskirstytos 48 mėnesių
laikotarpiui. Šios sąnaudos sudaro 1,34 ct/kWh (be PVM) ir gyventojams į
šilumos kainą įtraukiamos nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo
30 d.
2. UAB „Vilniaus energija“ per laikotarpį nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2010 m. spalio mėn. patirtas,
bet nepadengtas sąnaudas, susidariusias dėl kuro ir pirktos šilumos
faktinių kainų ir nustatant šilumos kainas įskaičiuotų kainų skirtumo,
Komisija 2011 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. O3-55 „Dėl uždarosios akcinės
bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko
nustatymo“ yra paskirsčiusi 12 mėnesių laikotarpiui (Vilniaus
miesto savivaldybės tarybai nesilaikant Įstatymo numatyto reikalavimo
patvirtinti UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamąsias, Komisija
nustatė jas vienašališkai, įvertindama nepadengtas sąnaudas šilumos
kainoje). Šios sąnaudos sudaro 1,61 ct/kWh (be PVM) ir gyventojams į
šilumos kainą įtraukiamos nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. balandžio
30 d.
UAB „Vilniaus energija“ 2011 m. lapkričio mėn. galiojusi kaina buvo
26,88 ct/kWh (be PVM) arba 268,80 Lt/MWh (be PVM), kurioje atitinkamai
2,95 ct/kWh arba 29,5 Lt/MWh sudarė nepadengtos sąnaudos, susidariusias
dėl kuro ir pirktos šilumos faktinių kainų ir nustatant šilumos kainas
įskaičiuotų kainų skirtumo.
UAB „Vilniaus energija“ vartotojams pateikiamose sąskaitose įvardijama
skola už kurą yra apskaičiuota atsižvelgiant į konkrečiam butui
priskirtą šilumos kiekį, suvartotą patalpų šildymui ir karšto vandens
temperatūrai palaikyti.
Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos organizavimo ir reguliavimo
specifika lemia tai, kad šios infrastruktūrinės sistemos eksploatavimo
kaštus dengia bendrai visi vartotojai, kurie yra prisijungę prie
centralizuoto šilumos tiekimo sistemos sąskaitų pateikimo metu.
Galiojanti Šilumos ūkio įstatymo redakcija imperatyviai numato, jog
šilumos tiekėjo papildomai gautos pajamos ar patirtos, bet nepadengtos sąnaudos įtraukiamos į būsimojo laikotarpio šilumos kainas.
Pažymėtina, kad, remiantis tokiu pačiu principu, pagal kurį faktinis
sąnaudų atsiradimo ir jų kompensavimo momentas nesutampa, į šilumos
kainas įskaičiuojamos ne tik nurodytos kintamosios, bet ir pastoviosios
šilumos tiekėjo veiklos sąnaudos, pavyzdžiui, planuojamų atlikti
investicijų nusidėvėjimo sąnaudos, planuojamų vykdyti remonto darbų
sąnaudos ir pan. Todėl gyventojams, tapusiems centralizuotai tiekiamos
šilumos energijos vartotojais po 2009 m., taikoma visa kaina, įskaitant
ir tą jos dalį, kurią sudaro papildomai gautos pajamos, ar patirtos, bet
nepadengtos sąnaudos, o tiems subjektams, kurie atsijungė nuo
centralizuoto šilumos tiekimo sistemos po 2009 m., t. y. nuo nurodytos
datos nesantiems centralizuotai tiekiamos šilumos tiekėjo teikiamų
paslaugų vartotojais, jokios pareigos, susijusios su šilumos tiekėjo
gautų papildomų pajamų ar patirtų, bet nepadengtų sąnaudų dengimu,
nekyla.
Pažymėtina, kad Komisija 2011 m. gruodžio 29 d. vykusio posėdžio metu
svarstė klausimą dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos pakeitimo.
Remiantis nauja šios metodikos 120 punkto nuostata, šilumos tiekėjai
privalės perskaičiuoti šilumos kainas kiekvieną mėnesį pasikeitus kuro
ir (ar) perkamos šilumos kainoms. Nors papildomai gautų pajamų ar
nepadengtų sąnaudų susikaupimo galimybė išliks (kuro ar perkamos šilumos
kainoms kintant dažniau nei šilumos tiekėjams atliekant privalomą
šilumos kainų perskaičiavimą dėl jų pokyčių), vartotojams taikomų
šilumos kainų svyravimai nebus tokie intensyvūs. Šilumos tiekėjams,
nesilaikantiems nustatyto privalomo šilumos kainų perskaičiavimo kas
mėnesį ir kaupiantiems nepadengtas kuro ar perkamos šilumos sąnaudas,
tokio pobūdžio sąnaudų paskirstymas būsimiems laikotarpiams ir
įtraukimas į šilumos kainą nebus atliekamas, o tokias sąnaudas šilumos
tiekėjai privalės dengti savo pelno sąskaita. Nustačius, kad dėl tokio
teisės aktų reikalavimų nesilaikymo šilumos tiekėjas gavo papildomų
pajamų, jos bus kompensuojamos vartotojų naudai.