Dėl UAB „Vilniaus energija“ sąskaitų detalizavimo

​Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), reaguodama į šilumos energijos vartotojų paklausimus ir siekdama užtikrinti kuo didesnį šilumos sektoriaus skaidrumą bei vartotojų informuotumą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36³ straipsniu, teikia konsultaciją dėl UAB ,,Vilniaus energija“ vartotojams už 2011 m. lapkričio mėn. išrašytų sąskaitų turinio, konkrečiai − šiose sąskaitose atsiradusios eilutės ,,Skola už kurą“ − teisėtumo ir pagrįstumo.

UAB „Vilniaus energija“ sąskaitose vartotojams už 2011 m. lapkričio mėn. pateikė informaciją, kurioje sumą už šilumos energiją (be PVM) išskirstė į dvi pagrindines dalis, t. y. nurodė sumą už kurą ir UAB „Vilniaus energija“ dalį kainoje, į kurią įskaičiuotos nusidėvėjimo, eksploatacijos, remonto, darbo apmokėjimo, elektros ir kitos sąnaudos. Suma už kurą išskaidyta pagal atskiras kuro rūšis, kurios yra naudojamos šilumai gaminti, ir nurodyta apskaičiuota skola už kurą. Skolą už kurą UAB „Vilniaus energija“ įvardija kaip sumą, susidariusią 2008 – 2009 metais brangstant kurui neperskaičiavus šilumos kainų, ir kuri, remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimais ir Komisijos nutarimais, dengiama visų UAB ,,Vilniaus energija“ tiekiamos šilumos energijos vartotojų nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

Komisija pažymi, kad nepadengtų sąnaudų (UAB „Vilniaus energija“ įvardijamų kaip skola už kurą) ar papildomai gautų pajamų įvertinimą kainoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259; 2009, Nr. 61-2402) 32 straipsnio 18 dalis, kurioje numatyta, kad šilumos kainų dedamųjų galiojimo laikotarpiu patirtos, bet nepadengtos sąnaudos arba gautos papildomos pajamos, susidariusios dėl kuro, pirktos šilumos ir nustatant šilumos kainas įskaičiuotų kainų skirtumo, įvertinamos skaičiuojant būsimojo laikotarpio šilumos kainų dedamąsias. Ši įstatymo nuostata įtvirtina patirtų sąnaudų kompensavimo mechanizmą, t. y. nustato kaštų, patirtų vykdant veiklą, susigrąžinimo principą. Šio principo taikymu yra grindžiama Šilumos ūkio įstatyme reglamentuojama šilumos kainodara. Sąnaudų susigrąžinimas užtikrina tai, kad šilumos tiekėjas gali organizuoti patikimą ir saugų šilumos tiekimą. Galutinė šilumos kaina yra formuojama iš būtinųjų sąnaudų sumos, tai reiškia, kad jos dydžiui įtakos turi tiek pastoviosios, tiek kintamosios sąnaudos.

Šilumos ūkio įstatymas nenumato jokių išimčių, draudžiančių ar ribojančių nepadengtų kuro ar perkamos šilumos sąnaudų susigrąžinimą. Todėl, remiantis Šilumos ūkio įstatymu, dėl kuro kainų pokyčio šilumos tiekėjų gautos papildomos pajamos ar nepadengtos kuro sąnaudos yra viena iš šilumos tiekėjo veikloje susiformuojančių būtinųjų sąnaudų rūšių, kurios grąžinamos šilumos tiekėjui kaip integruota kainos dalis, ir dėl to šios sąnaudos yra neatskiriama šilumos kainos dalis. Ši kainos dalis vertinama ir apskaičiuojama šilumos energijos bazinių kainų dedamųjų perskaičiavimo metu: teigiamas skirtumas (kai surinkta daugiau pajamų, nei patirta sąnaudų kuro ar šilumos energijai įsigyti) kompensuojamas vartotojų naudai, nustatant papildomą šilumos sąnaudų dedamąją su neigiamu ženklu, ir atitinkamai neigiamas skirtumas (kai surinkta mažiau pajamų, nei patirta sąnaudų kuro ar šilumos energijai įsigyti) kompensuojamas ūkio subjekto naudai, nustatant papildomą šilumos sąnaudų dedamąją su teigiamu ženklu.

UAB ,,Vilniaus energija“ sąskaitose atsiradusi nauja eilutė, pavadinta ,,Skola už kurą“, nurodo vieną iš šilumos tiekėjo būtinųjų sąnaudų rūšių. Tai yra objektyviai susiformavusi šilumos kainos dalis, kuri atsirado visiškai nepriklausomai nuo šilumos energijos vartotojų valios. Todėl, Komisijos nuomone, UAB ,,Vilniaus energija“ nepadengtų kuro sąnaudų kompensavimo įvardijimas kaip skola už kurą yra netikslus ir potencialiai klaidinantis vartotojus, nes asociacijuojasi su tam tikru vartotojo turimų mokėjimo įsipareigojimų nevykdymu.

Akcentuotina, kad minėta kainos dalis, kurią sudaro papildomai gautos pajamos ar nepadengtos sąnaudos, galioja ir yra taikoma terminuotai, kadangi jos paskirstomos tam tikram laikotarpiui. Todėl šilumos tiekėjai šią kainos dalį gali taikyti ne ilgiau nei numatyta ją nustatančiuose sprendimuose. Komisija yra viešai paskelbusi visų šių sprendimų, kuriuose nurodytas šilumos tiekėjų taikomų kainų sudėtyje įskaičiuotų papildomai gautų pajamų ar nepadengtų kuro sąnaudų dydis ir šios kainos dalies galiojimo laikotarpis, sąrašą.

UAB „Vilniaus energija“ nepadengtos sąnaudos, susidariusios per laikotarpį nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2010 m. spalio mėn. dėl kuro ir pirktos šilumos faktinių kainų ir nustatant šilumos kainas įskaičiuotų kainų skirtumo, susideda iš dviejų dalių:

1. UAB „Vilniaus energija“ per laikotarpį nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2009 m. rugsėjo mėn. patirtos, bet nepadengtos sąnaudos, susidariusios dėl kuro ir pirktos šilumos faktinių kainų ir nustatant šilumos kainas įskaičiuotų kainų skirtumo, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 1-1179 yra paskirstytos 48 mėnesių laikotarpiui. Šios sąnaudos sudaro 1,34 ct/kWh (be PVM) ir gyventojams į šilumos kainą įtraukiamos nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

2. UAB „Vilniaus energija“ per laikotarpį nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2010 m. spalio mėn. patirtas, bet nepadengtas sąnaudas, susidariusias dėl kuro ir pirktos šilumos faktinių kainų ir nustatant šilumos kainas įskaičiuotų kainų skirtumo, Komisija 2011 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. O3-55 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ yra paskirsčiusi 12 mėnesių laikotarpiui (Vilniaus miesto savivaldybės tarybai nesilaikant Įstatymo numatyto reikalavimo patvirtinti UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamąsias, Komisija nustatė jas vienašališkai, įvertindama nepadengtas sąnaudas šilumos kainoje). Šios sąnaudos sudaro 1,61 ct/kWh (be PVM) ir gyventojams į šilumos kainą įtraukiamos nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d.

UAB „Vilniaus energija“ 2011 m. lapkričio mėn. galiojusi kaina buvo 26,88 ct/kWh (be PVM) arba 268,80 Lt/MWh (be PVM), kurioje atitinkamai 2,95 ct/kWh arba 29,5 Lt/MWh sudarė nepadengtos sąnaudos, susidariusias dėl kuro ir pirktos šilumos faktinių kainų ir nustatant šilumos kainas įskaičiuotų kainų skirtumo.

UAB „Vilniaus energija“ vartotojams pateikiamose sąskaitose įvardijama skola už kurą yra apskaičiuota atsižvelgiant į konkrečiam butui priskirtą šilumos kiekį, suvartotą patalpų šildymui ir karšto vandens temperatūrai palaikyti.

Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos organizavimo ir reguliavimo specifika lemia tai, kad šios infrastruktūrinės sistemos eksploatavimo kaštus dengia bendrai visi vartotojai, kurie yra prisijungę prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos sąskaitų pateikimo metu. Galiojanti Šilumos ūkio įstatymo redakcija imperatyviai numato, jog šilumos tiekėjo papildomai gautos pajamos ar patirtos, bet nepadengtos sąnaudos įtraukiamos į būsimojo laikotarpio šilumos kainas. Pažymėtina, kad, remiantis tokiu pačiu principu, pagal kurį faktinis sąnaudų atsiradimo ir jų kompensavimo momentas nesutampa, į šilumos kainas įskaičiuojamos ne tik nurodytos kintamosios, bet ir pastoviosios šilumos tiekėjo veiklos sąnaudos, pavyzdžiui, planuojamų atlikti investicijų nusidėvėjimo sąnaudos, planuojamų vykdyti remonto darbų sąnaudos ir pan. Todėl gyventojams, tapusiems centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotojais po 2009 m., taikoma visa kaina, įskaitant ir tą jos dalį, kurią sudaro papildomai gautos pajamos, ar patirtos, bet nepadengtos sąnaudos, o tiems subjektams, kurie atsijungė nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos po 2009 m., t. y. nuo nurodytos datos nesantiems centralizuotai tiekiamos šilumos tiekėjo teikiamų paslaugų vartotojais, jokios pareigos, susijusios su šilumos tiekėjo gautų papildomų pajamų ar patirtų, bet nepadengtų sąnaudų dengimu, nekyla.

Pažymėtina, kad Komisija 2011 m. gruodžio 29 d. vykusio posėdžio metu svarstė klausimą dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos pakeitimo. Remiantis nauja šios metodikos 120 punkto nuostata, šilumos tiekėjai privalės perskaičiuoti šilumos kainas kiekvieną mėnesį pasikeitus kuro ir (ar) perkamos šilumos kainoms. Nors papildomai gautų pajamų ar nepadengtų sąnaudų susikaupimo galimybė išliks (kuro ar perkamos šilumos kainoms kintant dažniau nei šilumos tiekėjams atliekant privalomą šilumos kainų perskaičiavimą dėl jų pokyčių), vartotojams taikomų šilumos kainų svyravimai nebus tokie intensyvūs. Šilumos tiekėjams, nesilaikantiems nustatyto privalomo šilumos kainų perskaičiavimo kas mėnesį ir kaupiantiems nepadengtas kuro ar perkamos šilumos sąnaudas, tokio pobūdžio sąnaudų paskirstymas būsimiems laikotarpiams ir įtraukimas į šilumos kainą nebus atliekamas, o tokias sąnaudas šilumos tiekėjai privalės dengti savo pelno sąskaita. Nustačius, kad dėl tokio teisės aktų reikalavimų nesilaikymo šilumos tiekėjas gavo papildomų pajamų, jos bus kompensuojamos vartotojų naudai.