Komisija, reaguodama į rinkos dalyvių paklausimus, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr.
60-1945; 2006, Nr. 77-2975) 36³ straipsniu, teikia viešą išaiškinimą dėl
apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo, kai šilumos tiekėjas valdo
daugiau negu vieną centralizuoto šilumos tiekimo sistemą.
Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m.
liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 (Žin., 2009, Nr. 92-3959), (toliau –
Metodika), kurios nauja redakcija įsigalios 2014 m. sausio 1 d., 16
punkte numatyta, kad, jei Ūkio subjektas valdo daugiau negu vieną
centralizuoto šilumos tiekimo sistemą, kuriose realizuojama ne mažiau
kaip po 10 GWh šilumos per metus, kiekvienos centralizuoto šilumos
tiekimo sistemos apskaita turi būti atskiriama pagal Metodikos 13 punkte
nurodytus verslo vienetus, jeigu Reguliuojančioji institucija nėra
priėmusi motyvuoto sprendimo dėl neprivalomo apskaitos atskyrimo ir
sąnaudų paskirstymo.
Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254;
2007, Nr. 130-5259; 2011, Nr. 123-5816; 2013, Nr. 78-3937) 32 straipsnio
5 dalyje numatyta, kad šilumos kainos, atsižvelgiant į patiriamas
sąnaudas, gali būti diferencijuojamos pagal šilumos tiekimo sistemas.
Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų
aprašo, patvirtinto Komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202
(Žin., 2010, Nr. 122-6254, 2013, Nr. 25-1250), 3 punkte palyginamosios
šilumos gamybos sąnaudos apibrėžiamos kaip atitinkamo mėnesio sąnaudos,
apskaičiuojamos vadovaujantis Komisijos patvirtinta Šilumos kainų
nustatymo metodika ir Supirkimo tvarkoje reglamentuota tvarka, ir
taikomos nustatyti iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos
kainų viršutinę ribą atitinkamoje sistemoje.
Atsižvelgus į minėtas Šilumos ūkio įstatymo ir Šilumos supirkimo iš
nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo nuostatas, taip
pat į šilumos tiekėjų prašymus ir argumentus, Komisija išaiškina, kad,
jei šilumos tiekėjas valdo daugiau negu vieną centralizuoto šilumos
tiekimo sistemą ir jose realizuojama ne mažiau kaip po 10 GWh šilumos per metus, kiekvienos tokios centralizuoto šilumos tiekimo sistemos apskaita
atskiriama ir sąnaudos paskirstomos pagal Metodikos reikalavimus,
išskyrus tuos atvejus, kai Komisija priimta motyvuotą sprendimą dėl
neprivalomo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo sistemose,
kuriose realizuojama ne mažiau kaip po 10 GWh šilumos per metus.
Šilumos tiekėjo valdomoms sistemoms, kuriose realizuojama mažiau kaip po 10 GWh šilumos per metus, reikalavimas dėl apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo pagal sistemas yra neprivalomas.
Tokiu atveju šilumos tiekėjo valdomoms sistemoms, kuriose realizuojama
mažiau kaip po 10 GWh šilumos per metus, priskirtos pajamos, sąnaudos,
turtas ir įsipareigojimai apjungiamos į vieną sistemą.
Pažymėtina, kad centralizuoto šilumos tiekimo sistemos apskaitos
atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimas visais atvejais taikomas
toms sistemoms, kuriose veikia nepriklausomi šilumos gamintojai, ir
(arba) kai yra nustatyta pagal centralizuoto šilumos tiekimo sistemas
diferencijuota šilumos kaina (kainos dedamosios).
