Įeiti
Publikuota: 2020.11.16. Atnaujinta:

VERT: dėl Tarpzoninio pralaidumo apskaičiavimo, nustatymo ir paskirstymo su Rusija nuostatų, sąlygų ir metodikos


Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) informuoja, kad lapkričio 5 d. baigėsi VERT paskelbta viešoji konsultacija dėl Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus (PSO) AB „Litgrid“ kartu su Latvijos ir Estijos PSO parengto Tarpzoninio pralaidumo apskaičiavimo, nustatymo ir paskirstymo su Rusija nuostatų, sąlygų ir metodikos projekto – LITGRID AB paprašyta pateikti paaiškinimus dėl pastabų Metodikos projektui.

Viešosios konsultacijos metu gautos rinkos dalyvių ir VERT pastabos persiųstos LITGRID AB, kuri turės jas įvertinti ir kartu su pastabų vertinimu pateikti VERT atnaujintą Metodikos projektą tvirtinimui.

VERT, vadovaudamasi Elektros energetikos įstatymo 9 str. 3 d. 13 p., tvirtina perdavimo sistemos operatoriaus parengtas ir pateiktas perdavimo tinklų ir jungiamųjų linijų valdymą, jų pralaidumo nustatymą, paskirstymą ir perkrovų valdymą reglamentuojančias taisykles.

VERT atkreipia dėmesį, kad PSO galutinį Metodikos projektą pateikė rugsėjo mėn. pabaigoje. Patikrinus visas prielaidas ir skaičiavimus identifikuota, kad parengta Metodika neužkardo galimybės prekiauti Baltarusijoje pagaminta elektros energija, ir tai būtų daroma pasinaudojant Lietuvos energetikos infrastruktūra.

Naujoji trišalė Metodika įsigalioja esant dviem sąlygoms: 1) ją patvirtina visų trijų – Lietuvos, Latvijos, Estijos – nacionalinės energetikos reguliavimo institucijos; 2) pradeda veikti Astravo atominė elektrinė Baltarusijoje.

Tačiau šiuo metu faktinė situacija rodo, kad Latvijos ir Estijos PSO jau taiko naują Metodiką, nors jai nėra pritarusi Lietuvos  energetikos reguliavimo institucija  (LITGRID AB šiuo metu vadovaujasi 2018 m. patvirtinta metodika).

ESMINĖS PASTABOS METODIKOS PROJEKTUI

VERT pastabos (išsamiai susipažinti galite čia):
1.
Proporcinis technine elektros jungčių galia paremtas 0,62 koef. suskaičiavimo principas neatspindi nei faktinių fizinių srautų iš Rusijos ir Baltarusijos 2019 m., nei galimų fizinių ir komercinių srautų po Baltarusijos AE pradžios.
2.
Apskaičiuotas taikomų formulių ir daugiklio poveikis galutiniam pajėgumų ir komercinių srautų rezultatui, remiantis faktiniais 2019 m. duomenimis, nėra pagrįstas, nes daroma prielaida, kad Baltarusijos elektros sistemos balansas nepasikeis pradėjus veikti Baltarusijos AE. Kitaip tariant, Baltijos šalių PSO vertina, kad Baltarusija suvartos visą Baltarusijos AE pagamintą elektros energiją šalies viduje ir jos nesieks eksportuoti, nepasikeis Baltarusijos sistemos balansas.
3.
Remiantis PSO pateikto modeliavimo rezultatais, VERT mano, kad situacija, kai žymiai padidės fiziniai elektros energijos srautai per Lietuvos – Baltarusijos elektros jungtį ir padidės Latvijos PSO išduodami komerciniai prekybos pajėgumai su Rusija (išskyrus Kaliningrado sritį), neatitinka Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo ir neeliminuoja Baltarusijos AE įtakos komercinių pralaidumų apskaičiavimui pagal Projektą.
4.
VERT siūlo nustatyti principą, kad Latvijos ir Rusijos komerciniai pajėgumai išduodami kitos paros prekybos sesijai, įvertinant faktinius Latvijos ir Rusijos jungčių fizinius srautus.
5.
Turėtų būti įgyvendinta efektyvi ir patikima elektros energijos kilmės sertifikatų sistema.

Rinkos dalyvių pastabos
- AB „Ignitis Grupė“;
- „Eesti Energia AS“;
- AB „INTER RAO Lietuva“;
- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagal kompetenciją pastabų neturi.

Pagrindinis Lietuvos reguliuotojo siekis – rasti bendrą sprendimą, kad būtų užkardyta elektros energijos, pagamintos Baltarusijoje, kurioje jau pradėjo veikti nesaugi branduolinė elektrinė, prekyba Baltijos valstybėse. Taip pat toliau turi būti dirbama ties efektyvios ir patikimos elektros energijos kilmės sertifikatų sistemos kūrimu.

Lietuva ilgalaikėje perspektyvoje orientuojasi į visišką sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais, tad nepavykus pasiekti bendro susitarimo su Latvija ir Estija, Lietuva turės ginti savo nacionalinius saugumo interesus jai prieinamomis politinėmis, teisinėmis ir techninėmis priemonėmis.