Įeiti
Publikuota: 2020.02.10. Atnaujinta:

Vasario mėnesio šilumos kainų statistika Lietuvoje


Vidutinė šilumos kaina

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina vasario mėn. yra 4,78 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su sausio mėn., keičiasi nežymiai – didėja 0,21 proc. Per metus (2019 m. vasaris /2020 m. vasaris) vidutinė šilumos kaina sumažėjo 13,09 proc.

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2020 metais (atsisiųskite)

 

Kuro kainos

2020 m. vasario mėn. šilumos kainų pokytį Lietuvos miestuose, palyginus su sausio mėn., iš esmės lėmė kuro kainos: vidutinė gamtinių dujų kaina nežymiai didėjo, tačiau biokuro kaina šiek tiek mažėjo.  

Į 2020 m. vasario mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2019 m. gruodžio mėn. biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina – 143,98 Eur/tne yra 0,70 proc. mažesnė, nei į sausio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2019 m. lapkričio mėn. biokuro kaina (145,00 Eur/tne).

Į vasario mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė gamtinių dujų kaina (441,17 Eur/tne), palyginus su į sausio mėn. šilumos kainas įskaičiuota kaina (427,72 Eur/tne), didėjo 3,14 proc.

2 pav. Biokuro ir gamtinių dujų kainų palyginimas, Eur/tne (atsisiųskite)

 

Šilumos kainos didžiuosiuose miestuose

Šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, todėl gyventojų mokama kaina už šilumos energiją toliau tekste nurodoma su 9 proc. PVM.

Tarp penkių didžiųjų miestų vasario mėn. už šilumą mažiausia moka Vilniaus, daugiausia – Panevėžio gyventojai. Palyginus su sausio mėn., šilumos kaina mažėja Kaune, kituose didžiuose miestuose – Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje – šilumos kaina vartotojams didėja labai nežymiai (1 proc. ribose).

Vasario mėn., palyginus su sausio mėn., šilumos kaina AB „Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams mažėja 2,61 proc. (2020 m. vasario mėn., palyginus su 2019 m. vasario mėn., kaina mažėja 18,56 proc.). AB Vilniaus šilumos tinklų aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėja 0,46 proc. (2020 m. vasario mėn., palyginus su 2019 m. vasario mėn., kaina mažėja 14,39 proc.), AB „Šiaulių energija" aptarnaujamiems vartotojams – 0,46 proc. (2020 m. vasario mėn., palyginus su 2019 m. vasario mėn., kaina mažėja 11,01 proc.), AB „Panevėžio energija" aptarnaujamiems vartotojams – 0,99  proc. (2020 m. vasario mėn., palyginus su 2019 m. vasario mėn., kaina mažėja 9,61 proc.), AB „Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams – 1,07 proc. (2020 m. vasario mėn., palyginus su 2019 m. vasario mėn., kaina mažėja 13,76 proc.).

3 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh su 9 proc. PVM (atsisiųskite)

 

Šilumos kainos Lietuvos savivaldybėse

Vasario mėn. mažiausia už šilumą moka UAB „Utenos šilumos tinklai" aptarnaujami vartotojai (4,14 ct/kWh su PVM), daugiausia – UAB „Litesko" filialo „Biržų šiluma" aptarnaujami vartotojai (9,06 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 90 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl naudojamo biokuro rūšies (dalį naudojamo biokuro sudaro medienos granulės) ir mažesnio realizuojamos šilumos kiekio.

Vasario mėn., palyginus su sausiu, dėl mažesnių biokuro kainų UAB „Fortum Joniškio energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 3,05 proc. (0,23 ct/kWh su PVM).

UAB „Nemenčinės komunalininkas" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina auga 12,15 proc. (0,88 ct/kWh su PVM) – bendrovei grąžinamos faktiškai patirtos, bet nesusirinktos išlaidos kurui įsigyti. UAB „Raseinių šilumos tinklai" tiekiamos šilumos kaina vartotojams didėja 20,93 proc. (1,17 ct/kWh su PVM): patvirtinus naują bazinę šilumos kainą, bendrovei nustatyta didesnė investicijų grąža, kitos sąnaudos, būtinos veiklai vykdyti, taip pat grąžinamos ankstesniu laikotarpiu faktiškai patirtos, bet nesusirinktos išlaidos kurui įsigyti.

4 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Tarybos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, rudai – daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).

4 pav. Šilumos kainos 2020 m. vasario mėn., ct/kWh su PVM (atsisiųskite)

 

Kuro struktūra

Skaičiuojant 2020 m. vasario mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2019 m. gruodžio mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių ir gamtinių dujų biržose įsigyto kuro kainas, yra ribojamos Tarybos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Tarybos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėja. 2019 m., palyginti su 2018 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 5,2 procentinio punkto – nuo 36,0 proc. iki 30,8 proc., o biokuro dalis augo 7,3 procentinio punkto – nuo 59,4 proc. iki 66,7 proc. 2020 m. vasario mėn. šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje biokuras sudaro 67,98 proc., gamtinės dujos – 29,54 proc.

5 pav. Šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2015–2020 m. (atsisiųskite)