Lietuvos Respublikos Seimas 2023 m. balandžio 6 d. priėmė Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimus (Pakeitimo įstatymas), kurie įsigalioja 2023 m. spalio 1 d. Pakeitimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) iki 2023 m. rugsėjo 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. VERT, siekdama įgyvendinti Pakeitimo įstatymą, parengė ir viešajai konsultacijai teikia įgyvendinamųjų teisės aktų projektus.
Pastabas ir pasiūlymus teikiamiems teisės aktų pakeitimams siųskite iki 2023 m. rugpjūčio 29 d.
Siūlomi esminiai pakeitimai:
Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo, patvirtinto VERT 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202 „Dėl Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ (Supirkimo tvarka), pakeitimo projektas (Supirkimo tvarkos projektas), kuriuo Supirkimo tvarka dėstoma nauja redakcija.
Supirkimo tvarkos projekto tikslai, atsižvelgiant į nuo 2023 m. spalio 1 d. įsigaliosiančius Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimus, susijusius su atliekinės šilumos gamyba, konkurencinės šilumos gamybos veiklos reguliavimo (nereguliavimo) kriterijais ir šilumos gamybos pajėgumų aukcionais: 1) reglamentuoti atliekinės šilumos supirkimo tvarkos ir didžiausios leistinos atliekinės šilumos supirkimo kainos ribos nustatymo mechanizmą; 2) palyginamojo šilumos pajamų lygio nustatymo mechanizmą, taikytiną sprendžiant dėl konkurencinės šilumos gamybos veiklos reguliavimo (nereguliavimo) šilumos aukciono dalyviams, atitinkantiems Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 punkto 3 dalies kriterijų; 3) šilumos gamybos pajėgumų aukcionų organizavimo mechanizmą.
Supirkimo tvarkos projekte atlikti šie pakeitimai:
- Reglamentuota palyginamojo šilumos pajamų lygio, naudojamo sprendžiant dėl privalomosios kainodaros taikymo (netaikymo) šilumos aukciono dalyvio konkurencinei šilumos gamybos veiklai pagal Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą kriterijų, nustatymo ir taikymo tvarka (Supirkimo tvarkos projekto 12–16 punktai);
- Nustatyta, kad atliekinė šiluma superkama ne šilumos aukciono būdu už kainą, nustatomą laisvai atliekinę šilumą generuojančio asmens nuožiūra, neviršijant VERT nustatytos didžiausios leistinos atliekinės šilumos supirkimo kainos (toliau – DLAŠSK) (Supirkimo tvarkos projekto 18 punktas). Reglamentuota DLAŠSK nustatymo, taikymo ir diferencijavimo tvarka skirtingiems Atliekinės šilumos gamintojams (Supirkimo tvarkos projekto 19–21 punktai);
- Reglamentuota Pajėgumų aukcionų organizavimo tvarka (Supirkimo tvarkos projekto 63– 71 punktai):
- nustatyta, kad pajėgumų aukcionai organizuojami ir vykdomi šilumos tiekimo sistemose, kuriose yra pakankamas šilumos gamybos įrenginių kiekis ir pajėgumai (daugiau nei 5 šilumos aukciono dalyviai; dalyvių maksimalios šilumos gamybos galios suma viršija sistemos šalčiausio mėnesio vidutinį šilumos galios poreikį; nei vienas dalyvis neužima daugiau nei 50 proc. sistemos rinkos dalies), kartą per 5 metus (5-erių metų laikotarpiui) (Supirkimo tvarkos projekto 63 punktas);
- pajėgumų aukcionus organizuoja ir vykdo Energijos išteklių biržos operatorius (toliau – Operatorius) (Supirkimo tvarkos projekto 67 punktas);
- aukcionuojamas pajėgumų poreikis (MW) sudaro 70 proc. nuo šilumos tiekimo sistemos maksimalaus valandinio šilumos galios poreikio (MW), o pajėgumų aukcione gali dalyvauti Operatoriaus šilumos aukciono sistemoje registruotų dalyvių šilumos gamybos vienetai, išskyrus atliekinės šilumos, kurių šiluma superkama ne šilumos aukciono būdu, ir iškastinį kurą naudojančius šilumos gamybos įrenginius (Supirkimo tvarkos projekto 69–71 punktai).
- Reglamentuota Pajėgumų aukcionų vykdymo tvarka (Supirkimo tvarkos projekto 72–73 punktai):
- nustatyta, kad pajėgumų aukcionas yra vykdomas pajėgumų aukciono dalyviams šilumos aukciono sistemoje pateikiant pasiūlymus: siūlomi konkretaus šilumos gamybos vieneto pajėgumų kiekis (MW) ir pajėgumų užtikrinimo kaina (Eur/MW) (Supirkimo tvarkos projekto 72.1 papunktis);
- siūlomų pajėgumų užtikrinimo kaina (Eur/MW) negali būti didesnė nei pagal Supirkimo tvarką nustatytos pajėgumų užtikrinimo sąnaudos (Eur/MW) (Supirkimo tvarkos projekto 72.2 papunktis);
- pasibaigus pajėgumų aukcionui, Supirkimo tvarkos projekto VII skyriuje reglamentuota pajėgumų užtikrinimo prioritetų nustatymo tvarka sudaroma pajėgumų aukciono dalyvių pasiūlymų eilė, nustatomi pajėgumų aukciono dalyvių laimėti pajėgumai (MW) ir paskaičiuojami laimėtojams tenkantys metiniai pajėgumų užtikrinimo krepšeliai (Eur) (Supirkimo tvarkos projekto 73 punktas);
- Reglamentuota pajėgumų užtikrinimo krepšelių (Eur) išmokėjimo tvarka – nuo pajėgumų aukciono rezultatų įsigaliojimo dienos (spalio 1 d.) kas mėnesį išmokama laimėto metinio pajėgumų užtikrinimo krepšelio 1/12 dalis (Supirkimo tvarkos projekto 74–75 punktai)
- Reglamentuota palyginamųjų pajėgumų užtikrinimo sąnaudų (Eur/MW) nustatymo tvarka – palyginamosios pajėgumų užtikrinimo sąnaudos atspindi nusidėvėjimo ir skolinto kapitalo dalies investicijų grąžos kaštus (Supirkimo tvarkos projekto 25.2.1 papunktis).
Nustatyta, kad palyginamosioms šilumos gamybos ir pajėgumų užtikrinimo sąnaudoms apskaičiuoti naudojami lyginamieji šilumos gamybos rodikliai (lyginamasis kuro sąnaudų koeficientas (MWh/MWh); sąlyginis vandens suvartojimas technologinėms reikmėms, (m3/MWh); vidutinis sąrašinių darbuotojų skaičius šilumos gamybos veikloje, tenkantis šilumos įrenginių galios vienetui (darb/MW); vidutinis administracijos darbuotojų skaičius šilumos gamybos veikloje, tenkantis vienam sąrašiniam darbuotojui (darb./adm.); pastoviosios sąnaudos šilumos gamybos veikloje, tenkančios pagamintai šilumos energijos megavatvalandei (Eur/MWh) (toliau – Lyginamieji rodikliai) bus nustatomi pagal atitinkamas naujausias (aktualiausias) Tarybos nustatytas ir paskelbtas Lyginamųjų rodiklių tiesines regresijos lygtis (toliau – Regresinės lygtys) (Supirkimo tvarkos 23 punktas). Numatyta, kad Lyginamuosius rodiklius, nustato ir ne vėliau kaip spalio 1 d. šilumos aukciono informacinėje sistemoje paskelbia Operatorius (Supirkimo tvarkos projekto 23.3 papunktis).
Taip pat buvo atliktas šilumos gamybos sąnaudų (savikainos) modeliavimas, siekiant nustatyti ekonomikai naudingą atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių šilumos gamybos įrenginių lygį šilumos tiekimo sistemoje. Modeliavimas buvo atliktas pagal Kauno m. šilumos tiekimo 2021 m. faktinio šilumos poreikio duomenis. Atlikus modeliavimą, nustatyta, kad šilumos tiekimo sistemoje ekonomiškai naudinga turėti (užtikrinti) iki 70 proc. nuo maksimalaus sistemos šilumos galios poreikio (MW) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių šilumos gamybos pajėgumų, kas Kauno m. sistemoje sudaro apie 320 MW. Modeliavimo prielaidos ir rezultatai (Excel formatu) pateikti šio lydraščio priede.
- Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės ir kainų komisijos 2015 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. O3-6 „Dėl Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado patvirtinimo“ pakeitimo projektas (Sąvado projektas). Sąvado projekte atlikti šie pakeitimai:
- Sąvado projekto 1 punkte sąvado tikslas praplečiamas įtraukiant į jį atliekinę šilumą generuojančius asmenis. Iš principo visos sąvado nuostatos, kurios sąvade taikomos nepriklausomiems šilumos gamintojams yra tokios pačios pritaikytos ir atliekinę šilumą generuojantiems asmenims, todėl sąvado 1 punkto tekste nepriklausomas šilumos gamintojas, atliekinę šilumą generuojantis asmuo ir šilumos tiekėjas pavadinami viena sąvoka „Šilumos gamintojai“. Dėl šios priežasties Sąvado projekto 1.6 papunktyje sąvoka „Potencialus nepriklausomas šilumos gamintojas“ pakoreguojama į sąvoką „Potencialus šilumos gamintojas“, kuri apima ir nepriklausomą šilumos gamintoją ir atliekinę šilumą generuojantį asmenį;
- Sąvado projekto 1.11 papunktyje įvesta atliekinės šilumos gamybos įrenginio sąvoka;
- Sąvado projekto 1.32 papunktyje įvesta galimybė atliekinę šilumą generuojančiam asmeniui prisijungti į grįžtamą šilumos tinklų vamzdyną;
- Sąvado projekto 1.84 papunktyje įtrauktas reglamentavimas apie šilumos gamybos šilumos tiekimo sistemoje informacijos (informacija apie prie tinklo prijungtus šilumos gamybos šaltinius (įskaitant ir šilumos tiekėjų piko/rezervo pajėgumų įrenginius) ir jų realiu laiku šilumos tiekimo galias, MW, tiekiamo šilumnešio temperatūras, slėgius) realiuoju laiku viešinimą visiems šilumos tiekimo sistemoje veikiantiems šilumos gamintojams;
- Sąvado projekto 1.89 papunkčiu įvesti pakeitimai, nurodantys, kad balansavimo sąnaudas padengia ne tik nepriklausomi šilumos gamintojai, bet ir atliekinę šilumą generuojantys asmenys ir šilumos tiekėjas. Šiais pakeitimais atliekinę šilumą generuojantiems asmenims paliekama galimybė balansuoti tinklą;
- Sąvado projekto 1.106 papunkčiu įkelta nuostata, kad prie šilumos perdavimo tinklų prijungiami atliekinę šilumą generuojantys asmenys padengia ekonomiškai pagrįstas prijungimo sąnaudas viršijančias išlaidas. Numatyta, kad pagrįstos atliekinę šilumą generuojančio asmens šilumos įrenginių prijungimo sąnaudas viršijančios išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis Šilumos tiekėjų, nepriklausomų šilumos gamintojų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje tvarkos aprašu;
- Sąvado projekto 3 punkte numatyta, kad atliekinę šilumą generuojantiems asmenims, kurie iki po 2023 m. spalio 1 d. buvo prisijungę savo šilumos įrenginius prie šilumos perdavimo tinklų ir pardavinėjo šilumą šilumos tiekėjui, Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado II, III, IV skyrių nuostatos, reglamentuojančios prisijungimą prie šilumos perdavimo tinklų, netaikomos.
- Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos VERT 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo projektas (toliau – Šilumos metodikos projektas). Šilumos metodikos projekte atlikti šie pakeitimai:
- atsižvelgus į Pakeitimo įstatymą, pakeistas šilumos kainodaros principas, numatant, kad vietoje šilumos kainų dedamųjų nustatomas šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygis (toliau – Pajamų lygis). Nustatant Pajamų lygį, pastoviosios sąnaudos išreiškiamos Eur, o kintamosios sąnaudos išreiškiamos formule su joje užfiksuotais efektyvumo rodikliais. Nustatomas Pajamų lygis grindžiamas pagrįstomis būtinosiomis sąnaudos, o ne mažiausių būtinųjų sąnaudų principu. Nustačius Pajamų lygį šilumos tiekėjai gali laisvai spręsti dėl kiekvieną mėnesį vartotojams taikomos galutinės šilumos kainos, t. y. nelieka reikalavimo taikyti pagal nustatytas šilumos kainos dedamąsias apskaičiuotos šilumos kainos, perskaičiuojant ją tik dėl kuro ir perkamos šilumos kainų pokyčio;
- pakeista lyginamųjų rodiklių taikymo tvarka. Pastoviųjų sąnaudų lyginamieji rodikliai taikomi ne sąnaudų apimčiai nustatyti, o įvertinti detalesnės ūkio subjekto planuojamų pastoviųjų sąnaudų analizės poreikį. Kintamųjų sąnaudų lyginamieji rodikliai taikomi maksimaliam sąnaudų lygiui nustatyti. Nustatant pirmąjį bazinį Pajamų lygį, numatyta galimybė nustatyti didesnę nei taikant lyginamuosius rodiklius apskaičiuotą kintamųjų sąnaudų apimtį;
- numatytas ūkio subjekto faktiškai gautų pajamų ir nustatyto Pajamų lygio skirtumo bei šilumos gamybos ir (ar) tiekimo veiklos efektyvumo vertinimas. Šio vertinimo metu nustatoma, ar taikant šilumos kainas faktiškai gautos pajamos neviršijo leistino gauti Pajamų lygio. Viršijus nustatytą pajamų lygį, skirtumas kompensuojamas vartotojų naudai. Kai faktinės sąnaudos yra mažesnės nei faktiškai gautos pajamos, ūkio subjektas gauta nauda lygiomis dalimis pasidalina su vartotojais. Atitinkamai atsisakyta šilumos tiekėjo dvejų paskutinių finansinių metų faktinės ir reguliuojančiosios institucijos nustatytos investicijų grąžos neatitikties vertinimo;
- šilumos aukcionų rezultatų vertinimas suvienodintas su Pajamų lygio vertinimo principais. Vertinant šilumos aukcionų rezultatus, nustatoma, ar šilumos aukciono būdu gautos pajamos neviršijo šilumos aukcione leistino gauti pajamų lygio. Viršijus nustatytą pajamų lygį, skirtumas kompensuojamas vartotojų naudai, mažinant šilumos aukcione parduodamos šilumos kainą. Kai faktinės sąnaudos yra mažesnės nei šilumos aukciono būdu gautos pajamos, ūkio subjektas gauta nauda lygiomis dalimis pasidalina su vartotojais, mažindamas šilumos aukcione parduodamos šilumos kainą;
- atsisakyta šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai, ir (ar) elektros energijai technologinėms reikmėms įsigyti skirtumo skaičiavimo;
- pakeista bazinio ir koreguoto Pajamų lygio nustatymo procedūra. Numatyta, kada koreguoto Pajamų lygio projektas tik savivaldybės institucijai ir kada savivaldybės institucijai bei VERT. Šilumos metodikos projekte numatyti kriterijai, pagal kuriuos VERT turi teisę patikrinti pasirinktam ūkio subjektui nustatytą koreguotą Pajamų lygį, bei numatyta šio patikrinimo rezultatų vertinimo procedūra, nustatant Pajamų lygį ateityje;
- Šilumos kainų nustatymo metodika ir jos priedai išdėstyti nauja redakcija, atlikti kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai.
- Karšto vandens kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-106 „Dėl Karšto vandens kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo projektas (Karšto vandens metodikos projektas). Karšto vandens metodikos projekte atlikti šie pakeitimai:
- numatyta, kad karšto vandens tiekimo kaina grindžiama pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis, o ne mažiausių būtinųjų sąnaudų principu;
- numatytas suminis pastoviųjų sąnaudų vertinimas. Numatyta, kad jeigu karšto vandens tiekėjo planuojamų darbo užmokesčio ir kitų (einamojo remonto ir aptarnavimo, finansinių, administracinių, rinkodaros ir pardavimų, kitų personalo ir kitų pastoviųjų) sąnaudų, priskirtinų karšto vandens tiekimo veiklai suma neviršija suminio šių sąnaudų dydžio, apskaičiuoto taikant lyginamuosius rodiklius, atskiros šių sąnaudų grupės nėra ribojamos, t. y. karšto vandens tiekėjas pagrįstas sąnaudas tarp minėtų sąnaudų grupių paskirsto savo nuožiūra. Jeigu karšto vandens teikėjo bendra sąnaudų suma viršija sąnaudų sumą, apskaičiuotą pagal lyginamuosius rodiklius, darbo užmokesčio sąnaudų ir (arba) kitų pastoviųjų sąnaudų suma negali viršyti atitinkamos sąnaudų grupės sumos, apskaičiuotos pagal lyginamuosius rodiklius. Tokiu atveju minėtų sąnaudų grupių sumos koreguojamos taip, kad neviršytų bendros sąnaudų sumos;
- patikslintos nuostatos, reglamentuojančios karšto vandens tiekėjų patirtų, bet nepadengtų sąnaudų arba gautų papildomų pajamų, susidariusių dėl geriamojo vandens ir (ar) šilumos faktinių bei nustatant karšto vandens kainas įvertintų kainų skirtumo, vertinimą;
- Karšto vandens kainų nustatymo metodika ir jos priedai išdėstyti nauja redakcija, atlikti kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai.
- Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-105 „Dėl Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikos“ pakeitimo projektas (toliau – AKVAP metodikos projektas). AKVAP metodikos projekte atlikti šie pakeitimai:
- numatyta, kad atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis grindžiamas pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis, o ne mažiausių būtinųjų sąnaudų principu;
- numatytas suminis pastoviųjų sąnaudų vertinimas, atitinkantis Karšto vandens metodikos projekte numatytą vertinimą;
- Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodika ir jos priedas išdėstyti nauja redakcija, atlikti kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai.
- Ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2009 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. O3-6 „Dėl Ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektas (Finansinio pajėgumo aprašo projektas). Finansinio pajėgumo aprašo projekte įgyvendinti šie pakeitimai:
- Atsižvelgiant į Pakeitimų įstatymo 34 straipsnio 10 dalies nuostatas VERT vykdys periodinę šilumos tiekėjų ir nepriklausomų šilumos gamintų, kuriems Šilumos ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara (toliau - Šilumos sektoriaus ūkio subjektai), periodinę finansinių rodiklių stebėseną;
- Nustatyti finansinių rodiklių vertinimo kriterijai, kuriais remiantis VERT nustatyta tvarka peržiūrės Šilumos sektoriaus ūkio subjekto pakoreguotą šilumos pajamų bazinio lygio projektą;
- Nustatyta faktinės investicijų grąžos viršijimo leistiną investicijos grąžą patikrinimo tvarka;
- Panaikinta prievolė Aprašo 4.4.3. papunktyje numatytu atveju šilumos tiekėjams teikti audituotas metines finansines ataskaitas, nes šios ataskaitos yra teikiamos kartu su reguliuojamosios veiklos ataskaitų rinkiniu.
- Šilumos gamybos, perdavimo, mažmeninio aptarnavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašo, patvirtinto VERT 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-219 „Dėl Šilumos gamybos, perdavimo, mažmeninio aptarnavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektas (Lyginamųjų rodiklių aprašo projektas). Lyginamųjų rodiklių aprašo projekte atlikti šie pakeitimai:
- atsisakyta tvarkos skaičiuoti rodiklius pagal ūkio subjektų suskirstymą į grupes ir pogrupius. Numatoma taikyti regresijos modelį, kuriuo remiantis iš ūkių subjektų metinių ataskaitų reguliuojamos veiklos duomenų bus sudaroma tiesinės regresijos lygtis optimaliam rodikliui nustatyti. Taip pat tam apibrėžti kriterijai, kuomet tiesinės regresijos lygtis laikoma statistiškai reikšminga (determinacijos koeficientas (R2) yra didesnis nei 0,7, F kriterijus (angl. Significance F) bei T kriterijus (angl. p-value) yra mažesnis nei 0,05). Išimtis taikoma tik rodikliui „karšto vandens apskaitos prietaisų skaičius, tenkantis vienam atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veikloje priskirtam sąrašiniam darbuotojui“. Minėtą rodiklį kaip ir anksčiau numatoma skaičiuoti taikant geometrinį vidurkį eliminavus didžiausią ir mažiausią reikšmes;
- atsižvelgiant į minėtus skaičiavimo tvarkos pakeitimus panaikinamas ir šilumos ūkio subjektų skirstymas į grupes ir pogrupius;
- papildomai nustatyta, kad atliekinės šilumos įsigijimo sąnaudos eliminuojamos iš lyginamųjų rodiklių skaičiavimo;
- 17 punkte įvesta papildoma nuostata, kad jeigu ūkio subjektas nepateikė visų ar dalies duomenų atitinkamo rodiklio apskaičiavimui, tokio ūkio subjekto duomenys neįtraukiami nustatant atitinkamą regresijos tiesinės priklausomybės lygtį ir (arba) 10.2 papunktyje nustatyto rodiklio skaičiavimą;
- numatyta, kad Lyginamųjų rodiklių aprašo projekto 21.1 papunktyje išdėstytu atveju 9 ir 11 punktuose nurodyti rodikliai indeksuojami Valstybinės duomenų agentūros skelbiamu atitinkamų metų vidutiniu metiniu vartotojų kainų indeksu;
- rodiklių pakeitimai:
- atsisakyta ūkio subjekto sąlyginio kuro kiekio, kuris reikalingas vienai megavatvalandei šilumos pagaminti, kgne/MWh, skaičiavimo. Vietoje to naudojamas kuro efektyvumo rodiklis, t. y. ūkio subjekto sąlyginio kuro kiekis, reikalingas vienai megavatvalandei šilumos pagaminti, MWh/MWh. Taip pat planuojama diferencijuoti šį rodiklį pagal SM3 biokuro dalį ūkio subjekto kuro struktūroje;
- atsižvelgiant į kitų šalių praktiką, kai pavieniai rodikliai nėra vertinami atskirai, ir siekiant paprastesnio rodiklių palyginamumo, skaičiuojamos suminės pastovios sąnaudos (einamojo remonto ir aptarnavimo ir kitos pastovios sąnaudos), tenkančios pagamintai šilumos energijos megavatvalandei (šilumos gamybos veikloje), tenkančios vienai patiektos į tinklą šilumos megavatvalandei (šilumos perdavimo veikloje), tenkančios vienam vartotojui (mažmeninio aptarnavimo veikloje);
- pakoreguoti karšto vandens tiekimo veiklos rodikliai. Karšto vandens tiekimo veikloje karšto vandens kainai nustatyti tikslingiau vertinti karšto vandens apskaitos prietaisų skaičių nei vartotojų skaičių, todėl rodiklis „karšto vandens vartotojų skaičius, tenkantis vienam karšto vandens tiekimo veikloje priskirtam sąrašiniam darbuotojui“ pakeistas į „karšto vandens apskaitos prietaisų skaičius, tenkantis vienam karšto vandens tiekimo veikloje priskirtam sąrašiniam darbuotojui“;
- karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų darbo našumo rodiklių skaičiavimuose sąrašinis darbuotojų skaičius naudojamas įskaičiuojant administracijos darbuotojus;
- pakeisti pastoviųjų sąnaudų skaičiavimo rodikliai karšto vandens tiekimo ir karšto vandens prietaisų aptarnavimo veikloje. Siekiant paprastesnio rodiklių palyginamumo, skaičiuojamos suminės pastovios sąnaudos (einamojo remonto ir aptarnavimo ir kitos pastovios sąnaudos), tenkančios 1 m3 realizuoto karšto vandens (karšto vandens tiekimo veikloje) ir tenkančios vienam aptarnaujam atsiskaitomajam karšto vandens apskaitos prietaisui (karšto vandens prietaisų aptarnavimo veikloje).
Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių, patvirtintų VERT 2019 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. O3E-226 ,,Dėl Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektas (Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių projektas).
Patikslinimai atlikti įvertinus Pakeitimo įstatymo 19 straipsnį, kuriuo buvo pakeistos Įstatymo 32 straipsnio 15 ir 18 dalys, ir numatyta, kad VERT ikiteismine tvarka nagrinėjami skundai dėl savivaldybės tarybos šilumos tiekėjui, realizuojančiam mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, nustatyto šilumos pajamų bazinio lygio ir (ar) šilumos pajamų metinio lygio, bei karšto vandens tiekėjo, kuriam karšto vandens kainų dedamąsias nustato savivaldybės taryba, skundai dėl karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo teisėtumo.
Projektas paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų projektų informacinėje sistemoje (TAIS) ir VERT interneto svetainėje www.vert.lt.
• Pastabas ir pasiūlymus prašome pateikti el. paštu [email protected] arba per LR Seimo teisės aktų projektų informacinę sistemą, o neturint tokios galimybės - paštu Verkių g. 25C-1, Vilnius, LT-08223.
• Pateiktos pastabos ir pasiūlymai skelbiami rubrikoje „Viešosios konsultacijos“.