Birželį didmeninė elektros energijos kaina pasiekė rekordines žemumas
Didmeninių elektros energijos kainų palyginimas
Vidutinė elektros energijos kaina* Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead) 2025 m. birželio mėn. buvo 43 Eur/MWh. Tai mažiausia vidutinė mėnesio kaina nuo 2020 m. lapkričio mėn., kai ji siekė 41 Eur/MWh. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, kaina sumažėjo net 36 proc. 2025 m. gegužės mėn. kainų vidurkis buvo 68 Eur/MWh.
2025 m. birželį fiksuota 53 proc. mažesnė vidutinė elektros energijos kaina nei 2024 m. tą patį mėnesį, kai ji siekė 92 Eur/MWh.
2025 m. birželį, palyginti su laikotarpiu prieš elektros energijos kainų krizę ‒ 2019‒2020 m. ‒ kai birželio mėnesiais vidutinė elektros energijos kaina svyravo apie 42 Eur/MWh, matyti, kad šį birželį kaina formavosi itin žema – beveik to paties lygio kaip ir laikotarpį prieš krizę.
Elektros energijos kainos pokyčius apžvelgiamą mėnesį lėmė šie veiksniai:
- dėl itin vėjuotų ir saulėtų orų didelė generacija iš atsinaujinančių energijos išteklių, o kartu ženkliai sumažėjęs elektros energijos vartojimas lėmė žemas kainas;
- birželio pradžioje vis dar didelė Latvijos hidroelektrinių gamyba (daugiau informacijos čia) taip pat turėjo įtaką žemesnėms kainoms;
- nuo birželio 19 d. suremontuota jungiamoji linija Estlink 2 tarp Estijos ir Suomijos ir atstatytas šios linijos pralaidumas padidino galimybę importuoti pigesnę elektros energiją iš Suomijos į Estiją, taip pat į visą Baltijos šalių regioną ‒ tai irgi galėjo prisidėti prie žemesnių kainų formavimosi.
*Apžvalgoje nurodomos vidutinės elektros energijos kainos skaičiuojamos kaip atitinkamoje prekybos zonoje susiformavusių valandinių (Lietuvos laiku) elektros energijos kainų aritmetinis vidurkis per atitinkamą laikotarpį (pvz., per mėnesį, dieną).
Birželį Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, elektros energijos kaina siekė 43 Eur/MWh, Estijoje kaina buvo kiek mažesnė ‒ siekė 41,5 Eur/MWh. Tuo pačiu laikotarpiu Švedijos SE4 prekybos zonoje elektros energijos kaina buvo nedaug mažesnė nei trijų Baltijos šalių regione ‒ siekė 37 Eur/MWh.
Apžvelgiamą mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota birželio 11 d. (trečiadienis) ‒ siekė 133,5 Eur/MWh, mažiausia ‒ birželio 29 d. (sekmadienis) ‒ -2,6 Eur/MWh. Taigi birželio 29 d. pirmą kartą istorijoje Lietuvoje buvo fiksuota neigiama elektros energijos vidutinė dienos kaina.
2025 m. birželio mėn. Lietuvoje, taip pat ir Latvijoje buvo fiksuotos net 63 neigiamų valandinių elektros energijos kainų valandos (t. y., 9 proc. visų mėnesio valandų skaičiaus) (birželio 1 d., 7‒8 d., 13‒15 d., 19‒22 d., 24 d. ir 28‒30 d.), Estijoje ‒ 68 (birželio 1 d., 7‒8 d., 13‒15 d., 19‒23 d., 24 d. ir 28‒30 d.). Šių valandų metu kainos svyravo Lietuvoje ir Latvijoje ‒ nuo -23,58 iki -0,01 Eur/MWh (vidurkis ‒ -4,45 Eur/MWh), Estijoje ‒ nuo -21,71 iki -0,01 Eur/MWh (vidurkis ‒ -3,37 Eur/MWh). Tuo tarpu Švedijos SE4 prekybos zonoje ir Suomijoje buvo atitinkamai fiksuota 89 ir 126 valandos su neigiamomis valandinėmis elektros energijos kainomis (t. y., atitinkamai 12,4 proc. ir 17,5 proc. visų mėnesio valandų skaičiaus) (atitinkamai birželio 1 d., 6‒9 d., 13‒15 d., 17‒24 d. ir 28‒30 d. ir birželio 1‒2 d., 4‒8 d., 14‒16 d., 18‒23 d., 25 d. ir 29‒30 d.), Elektros energijos kainos tomis valandomis buvo Švedijos SE4 prekybos zonoje nuo -25,30 iki -0,02 Eur/MWh (vidurkis ‒ -3,58 Eur/MWh), Suomijoje ‒ nuo -21,39 iki -0,01 Eur/MWh (vidurkis ‒ -1,94 Eur/MWh).
Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO-E pateikiamus duomenis. Pažymėtina, kad apžvalgoje visi duomenys pateikiami Lietuvos laiku (Eastern European Summer Time (EEST)/ Eastern European Time (EET)).
Dėl kilusių domenų atnaujinimo problemų apžvalgoje laikinai nėra pateikiama informacija apie tarpsisteminius pralaidumus ir elektros energijos srautus (importą bei eksportą), rezervuarų lygį, disbalansą bei kitas rinkas.
Daugiau interaktyvių grafikų galite rasti čia, „Power BI“ platformoje.
Gamyba ir vartojimas
Nacionalinė elektros energijos generacija 2025 m. birželį siekė 813 GWh ir sumažėjo 7,1 proc., palyginti su praėjusiu mėnesiu. 2025 m. gegužę nacionalinė generacija siekė 875 GWh. Palyginti su 2024 m. birželio mėn., kai nacionalinė elektros energijos generacija buvo 592 GWh, 2025 m. birželį sugeneruota net 37 proc. daugiau elektros energijos.
2025 m. birželio mėn. vidutiniškai net 95 proc. elektros energijos vartojimo poreikio padengė nacionalinė elektros energijos gamyba ‒ likusi dalis elektros energijos buvo importuota*.
Elektros energijos suvartojimas 2025 m. birželį siekė 858 GWh ir buvo net 7 proc. mažesnis nei praėjusį mėnesį. 2025 m. gegužę suvartota 922 GWh elektros energijos. 2025 m. birželį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros energijos vartojimas buvo mažesnis 6 proc. 2024 m. birželio mėn. buvo suvartota 913 GWh elektros energijos.
2025 m. birželio mėn. (panašiai kaip ir gegužę) didžiausios elektros energijos kainos formavosi vakarinio kainų piko valandomis 20‒23 val. su aukščiausia valandos vidutine kaina, siekusia 101 Eur/MWh 21‒22 val. Rytinio kainų piko valandomis 7‒9 val. formavosi ne tokios aukštos kainos (57‒59 Eur/MWh) ‒ jos buvo panašios kaip ir nakties valandomis, tačiau buvo gerokai aukštesnės, palyginti su kainomis dienos metu (11‒19 val.), kai kainos svyravo apie 7‒29 Eur/MWh.
Elektros energijos kainų skirtumai skirtingomis paros valandomis rodo, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, jeigu keistų savo vartojimo įpročius, pavyzdžiui, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos sutartis, perkeltų savo vartojimą į mažesnės kainos laikotarpius.
* Reikėtų suprasti, kad Lietuva yra didesnės susietos elektros energijos rinkos (t. y. visos ES) dalis, kur kitos paros rinkos kainų skaičiavimo algoritmas lemia tai, kad pigesnė elektros energija „teka“ (yra parduodama) į aukštesnės kainos zonas, todėl Lietuvoje pagaminta ir brangiau parduodama elektros energija gali būti eksportuota į su Lietuva sujungtą aukštesnės kainos zoną (t. y. kai toje zonoje susiformuoja aukštesnė kaina) ir tuo pačiu metu į Lietuvą gali būti importuota pigesnė (pigiau pagaminta) elektros energija iš su Lietuva sujungtos žemesnės kainos zonos (t. y. kai toje zonoje susiformuoja žemesnė kaina).
2025 m. birželio mėn. didžiausią dalį ‒ netoli pusės (t. y., 48 proc.) ‒ viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio ‒ pagamino vėjo elektrinės, saulės jėgainių generacija sudarė 33,5 proc., hidroelektrinės (įskaitant energijos kaupimo įrenginiu laikomą Kruonio HAE) pagamino 9 proc., šiluminės elektrinės (įskaitant naudojančias gamtines dujas kaip kurą) ‒ tik 6 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio, o kitos ‒ 4 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio.
2025 m. birželio mėn. vėjo elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 58 proc. didesnis nei gegužę (birželį pagaminta 388,5 GWh, gegužę ‒ 246 GWh). Apžvelgiamą mėnesį vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis buvo net 2,6 karto didesnis nei prieš metus, kai 2024 m. birželio mėn. vėjo elektrinės pagamino 150 GWh elektros energijos.
2025 m. birželį saulės elektrinės pagamino 273 GWh elektros energijos, t. y. 8 proc. daugiau nei praėjusį gegužės mėn. Apžvelgiamą mėnesį saulės elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 16 proc. didesnis nei 2024 m. birželio mėn., kai saulės elektrinės sugeneravo 235 GWh elektros energijos.
Hidroelektrinių gamyba (įskaitant Kruonio HAE gamybą) birželio mėn. sumažėjo 3,5 proc. ir siekė 74 GWh, gegužę ‒ 77 GWh. 2025 m. birželio mėn. hidroelektrinės pagamino 14 proc. daugiau elektros energijos nei prieš metus.
2025 m. birželį šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba sumažėjo 82,5 proc., palyginti su praėjusiu gegužės mėn. (t. y. buvo pagaminta tik apie šeštadalį gegužės mėn. kiekio). 2025 m. birželį šiluminės elektrinės pagamino 46 GWh, gegužę ‒ 263 GWh elektros energijos. 2025 m. birželio mėn. šiluminių elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo perpus (t. y. 50 proc.) mažesnis, palyginti su 2024 m. birželio mėn., kai buvo sugeneruota 92 GWh elektros energijos.
Kitų energijos šaltinių elektrinių gamyba 2025 m. birželio mėn. siekė 32 GWh ir, palyginti su praėjusiu mėnesiu, buvo mažesnė 16 proc., o palyginti su praėjusių metų birželio mėn. ‒ mažesnė 35 proc.
