Gegužę didmeninė elektros energijos kaina vėl mažėjo
Didmeninių elektros energijos kainų palyginimas
Vidutinė elektros energijos kaina* Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead) 2025 m. gegužės mėn. buvo 68 Eur/MWh. Tai mažiausia vidutinė mėnesio kaina per praėjusius 13 mėnesių (2024 m. balandį elektros energijos kaina buvo mažesnė ir siekė 60 Eur/MWh). Palyginti su praėjusiu mėnesiu, kaina sumažėjo 9 proc. 2025 m. balandžio mėn. kainų vidurkis buvo 75 Eur/MWh.
2025 m. gegužę fiksuota 12 proc. mažesnė vidutinė elektros energijos kaina nei 2024 m. tą patį mėnesį, kai ji siekė 76 Eur/MWh.
2025 m. gegužę, palyginti su laikotarpiu prieš elektros energijos kainų krizę ‒ 2019‒2020 m. ‒ kai gegužės mėnesiais vidutinė elektros energijos kaina svyravo apie 34 Eur/MWh, matyti, kad formavosi 2 kartus aukštesnės elektros energijos kainos.
Elektros energijos kainos pokyčius apžvelgiamą mėnesį lėmė šie veiksniai:
· dėl saulėtų ir vėjuotų orų pakankamai didelė generacija iš atsinaujinančių energijos išteklių lėmė mažesnes kainas;
· gegužės paskutinį dešimtadienį padidėjusi Latvijos hidroelektrinių gamyba (daugiau informacijos čia) taip pat turėjo įtaką žemesnėms kainoms;
· dėl 2024 m. vasario pabaigoje įvykusio incidento, kurio metu buvo pažeista jungiamoji linija Estlink 2 tarp Estijos ir Suomijos, sumažėję pralaidumai tarp šių šalių (daugiau informacijos čia) mažino galimybę importuoti pigesnę elektros energiją iš Suomijos į Baltijos šalių regioną ir didino poreikį vartojimo pikų metu, kai nepakanka pigesnės atsinaujinančių energijos išteklių gamybos generuoti elektros energiją elektrinėmis, naudojančiomis brangesnį kurą ‒ tai galėjo turėti įtakos aukštesnių kainų formavimuisi kai kuriomis valandomis.
*Apžvalgoje nurodomos vidutinės elektros energijos kainos skaičiuojamos kaip atitinkamoje prekybos zonoje susiformavusių valandinių (Lietuvos laiku) elektros energijos kainų aritmetinis vidurkis per atitinkamą laikotarpį (pvz., per mėnesį, dieną).
Gegužę Latvijoje ir Estijoje, kaip ir Lietuvoje, elektros energijos kaina siekė 68 Eur/MWh. Tuo pačiu laikotarpiu Švedijos SE4 prekybos zonoje elektros energijos kaina buvo mažesnė nei trijų Baltijos šalių regione ‒ siekė 55 Eur/MWh.
Apžvelgiamą mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota gegužės 9 d. (penktadienis) ‒ siekė 149 Eur/MWh, mažiausia ‒ gegužės 30 d. (penktadienis) ‒ 24 Eur/MWh.
2025 m. gegužės mėn. Lietuvoje buvo fiksuotos 27 neigiamų valandinių elektros energijos kainų valandos (gegužės 1‒3 d., 17 d., 20 d., 25 d. ir 31 d.), Latvijoje ir Estijoje ‒ 23 (gegužės 1‒3 d., 17 d., 20 d., 25 d. ir 31 d.). Šių valandų metu kainos svyravo Lietuvoje ‒ nuo -12,19 iki -0,01 Eur/MWh (vidurkis ‒ -1,90 Eur/MWh), Latvijoje ir Estijoje ‒ nuo -12,19 iki -0,01 Eur/MWh (vidurkis ‒ -1,54 Eur/MWh). Tuo tarpu Švedijos SE4 prekybos zonoje ir Suomijoje buvo atitinkamai fiksuota 70 ir 98 valandos su neigiamomis valandinėmis elektros energijos kainomis (atitinkamai gegužės 1‒4 d., 14‒18 d., 20 d., 24‒26 d., 30‒31 d. ir gegužės 1‒4 d., 13‒15 d., 17‒18 d., 20 d., 24‒28 d., 31 d.), kurios svyravo Švedijos SE4 prekybos zonoje nuo -12,92 iki -0,01 Eur/MWh (vidurkis ‒ -2,09 Eur/MWh), Suomijoje ‒ nuo -16,59 iki -0,01 Eur/MWh (vidurkis ‒ -1,74 Eur/MWh).
Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO-E pateikiamus duomenis. Pažymėtina, kad apžvalgoje visi duomenys pateikiami Lietuvos laiku (Eastern European Summer Time (EEST)/ Eastern European Time (EET)).
Dėl kilusių domenų atnaujinimo problemų apžvalgoje laikinai nėra pateikiama informacija apie tarpsisteminius pralaidumus ir elektros energijos srautus (importą bei eksportą), rezervuarų lygį, disbalansą bei kitas rinkas.
Daugiau interaktyvių grafikų galite rasti čia, „Power BI“ platformoje.
Gamyba ir vartojimas
Nacionalinė elektros energijos generacija 2025 m. gegužę siekė 875 GWh ir sumažėjo 1,2 proc., palyginti su praėjusiu mėnesiu. 2025 m. balandį nacionalinė generacija siekė 886 GWh. Palyginti su 2024 m. gegužės mėn., kai nacionalinė elektros energijos generacija buvo 639 GWh, 2025 m. gegužę sugeneruota net 37 proc. daugiau elektros energijos.
2025 m. gegužės mėn. vidutiniškai net 95 proc. elektros energijos vartojimo poreikio padengė nacionalinė elektros energijos gamyba ‒ likusi dalis elektros energijos buvo importuota*.
Elektros energijos suvartojimas 2025 m. gegužę siekė 922 GWh ir buvo 3,3 proc. didesnis nei praėjusį mėnesį. 2025 m. balandį suvartota 893 GWh elektros energijos. 2025 m. gegužę, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros energijos vartojimas buvo didesnis 2,7 proc. 2024 m. gegužės mėn. buvo suvartota 898 GWh elektros energijos.
2025 m. gegužės mėn. didžiausios elektros energijos kainos formavosi vakarinio kainų piko valandomis 20‒23 val. su aukščiausia valandos vidutine kaina, siekusia 163 Eur/MWh 21‒22 val. Rytinio kainų piko valandomis 6‒9 val. formavosi ne aukštos, o vidutinės kainos (84‒88 Eur/MWh) ‒ jos buvo panašios kaip ir nakties valandomis, tačiau buvo ženkliai aukštesnės, palyginti su kainomis dienos metu (11‒18 val.), kai kainos svyravo apie 18‒26 Eur/MWh.
Elektros energijos kainų skirtumai skirtingomis paros valandomis rodo, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, jeigu keistų savo vartojimo įpročius, pavyzdžiui, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos sutartis, perkeltų savo vartojimą į mažesnės kainos laikotarpius.
* Reikėtų suprasti, kad Lietuva yra didesnės susietos elektros energijos rinkos (t. y. visos ES) dalis, kur kitos paros rinkos kainų skaičiavimo algoritmas lemia tai, kad pigesnė elektros energija „teka“ (yra parduodama) į aukštesnės kainos zonas, todėl Lietuvoje pagaminta ir brangiau parduodama elektros energija gali būti eksportuota į su Lietuva sujungtą aukštesnės kainos zoną (t. y. kai toje zonoje susiformuoja aukštesnė kaina) ir tuo pačiu metu į Lietuvą gali būti importuota pigesnė (pigiau pagaminta) elektros energija iš su Lietuva sujungtos žemesnės kainos zonos (t. y. kai toje zonoje susiformuoja žemesnė kaina).
2025 m. gegužės mėn. didžiausią dalį elektros energijos ‒ 30 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio ‒ pagamino šiluminės elektrinės (įskaitant naudojančias gamtines dujas kaip kurą), saulės jėgainių generacija sudarė 29 proc., o vėjo jėgainių ‒ 28 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio. Kitos elektrinių grupės pagamino likusią dalį elektros energijos: hidroelektrinės (įskaitant energijos kaupimo įrenginiu laikomą Kruonio HAE) pagamino 9 proc., kitos ‒ 4 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio.
2025 m. gegužės mėn. vėjo elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 24 proc. mažesnis nei balandį (gegužę pagaminta 246 GWh, balandį ‒ 324 GWh). Apžvelgiamą mėnesį vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis buvo 22 proc. didesnis nei prieš metus, kai 2024 m. gegužės mėn. vėjo elektrinės pagamino 201 GWh elektros energijos.
2025 m. gegužę saulės elektrinės pagamino 252 GWh elektros energijos, t. y. 22 proc. daugiau nei praėjusį balandžio mėn. Beje, gegužę saulės elektrinių gamyba pralenkė vėjo jėgainių generaciją. Tai lėmė ilgėjantis šviesaus paros meto laikas, taip pat pakankamai daug saulėtų dienų. Apžvelgiamą mėnesį saulės elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 9 proc. didesnis nei 2024 m. gegužės mėn., kai saulės elektrinės sugeneravo 232 GWh elektros energijos.
Hidroelektrinių gamyba (įskaitant Kruonio HAE gamybą) gegužės mėn. padidėjo 27 proc. ir siekė 77 GWh, balandį ‒ 60 GWh. 2025 m. gegužės mėn. hidroelektrinės pagamino 12 proc. mažiau elektros energijos nei prieš metus.
2025 m. gegužę šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba padidėjo 8 proc., palyginti su praėjusiu balandžio mėn. 2025 m. gegužę šiluminės elektrinės pagamino 263 GWh, balandį ‒ 243 GWh elektros energijos. 2025 m. gegužės mėn. šiluminių elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo net 3,2 karto didesnis, palyginti su 2024 m. gegužės mėn., kai buvo sugeneruota 80,5 GWh elektros energijos. Tokį pokytį lėmė tai, kad kai kurios dujas naudojančios šiluminės elektrinės teikia paslaugas Baltijos balansavimo pajėgumų rinkoje, kuri startavo vasario pradžioje po Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais, taip pat poreikis patenkinti elektros energijos paklausą tuomet, kai nepakanka generacijos iš pigesnių atsinaujinančių elektros energijos šaltinių.
Kitų energijos šaltinių elektrinių gamyba 2025 m. gegužės mėn. siekė 38 GWh ir, palyginti su praėjusiu mėnesiu, buvo mažesnė 27 proc., o palyginti su praėjusių metų gegužės mėn. ‒ mažesnė 2 proc.
