Įeiti
Publikuota: 2021.04.14. Atnaujinta: 2021.04.14

Metodinė pagalba dėl Investicijų projektų papildomų reguliacinių paskatų ir rizikų vertinimo metodikos taikymo


Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau ‒ Taryba), vadovaudamasi Investicijų projektų papildomų reguliacinių paskatų ir rizikų vertinimo metodikos, patvirtintos Tarybos 2020 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. O3E-1572 „Dėl Investicijų projektų papildomų reguliacinių paskatų ir rizikų vertinimo metodikos patvirtinimo" (toliau – Metodika), 19.1 papunkčiu, savo tinklalapyje skelbia metodinę pagalbą, gaires, kuriose pateikiama informacija, kaip esama reguliacinė sistema padengia reguliacines rizikas, susijusias su projektais. Rizikų grupės, minimos šiame dokumente, atitinka rizikų grupes, įvardintas Metodikos 1 priede.

I. Bendras taikomos reguliacinės sistemos aprašymas ir pagrindiniai jos aspektai

  • Taryba, nustatydama kainų ar pajamų viršutinę ribą 5 metų reguliavimo laikotarpiui, taiko mišraus tipo reguliacinę sistemą.

  • Taryba kartą per metus koreguoja pajamų lygį ar kainos viršutinę ribą, įvertindama infliaciją (SKVI), efektyvumą, skirtumą tarp prognozuojamo ir faktinio transportuojamo energijos kiekio, kitus OPEX ir CAPEX pokyčius.

  • Nustatoma RAB vertė yra grįsta istoriniu savikainos apskaitos metodu, išskyrus elektros energetikos sektoriaus investicijas, kurioms taikomas LRAIC (angl. long run average incremental cost) modelis.

  • Taryba kiekvienais metais nustato ir koreguoja RAB lygį. Į RAB įtraukiamos su Taryba suderintos investicijos. Nesuderintos investicijos negali būti įtrauktos į RAB.

  • Nenaudojamas turtas neįtraukiamas į RAB.

  • 50/50 slenkančios skalės („pelno dalijimosi") OPEX sutaupymo paskata taikoma periodiškai, kainų skaičiavimo metodikose nustatyta tvarka, jei operatorius pagrindžia, ar sutaupymai buvo patirti dėl jo verslo sprendimų, o ne dėl kitų priežasčių. Taigi operatorius ne visada gauna papildomą investicijų grąžą.

  • Investicijų grąža (WACC) nustatoma remiantis kapitalo įkainojimo modelio (angl. capital asset pricing model, toliau – CAPM) stiliaus formule.

II. Aprašymas, kaip šiuo metu taikoma reguliacinė sistema sumažina reguliacines rizikas

1. Projektavimo rizika, rangos darbų rizika, įsigyjamos (pagaminamos) įrangos, įrenginių ir kito ilgalaikio turto rizika, įsigyjamų paslaugų rizika, teikiamų paslaugų rizika

  • Dėl RAB:

o   Tarybos taikomas reguliavimo režimas leidžia projekto rengėjams investicijas derinti bet kuriame investicijų projekto etape reguliavimo laikotarpio metu ir tarp reguliavimo laikotarpių, tačiau jos įtraukiamos į RAB tik tada, kai yra suderintos.

0  Rengėjui šios rizikos nepasireiškia tada, jeigu investicija yra suderinta su Taryba ir jos vertė neviršija 10 proc. nuo suderintos vertės. Tokiu atveju ji visa apimtimi yra įtraukiama į RAB ir projekto nereikia perderinti. Jei viršijimas yra didesnis nei 10 procentų, šios rizikos nėra tiesiogiai sumažinamos. Projektui viršijus suderintą vertę 10 proc., į RAB yra įtraukiama suderinta vertė + 10 proc., o viršijimas virš 10 proc., kol nėra perderinama investicija, negali būti traukiamas į RAB, nes nėra suderintas su Taryba. Tačiau netgi ir tokiu atveju projekto rengėjas turi teisę paprašyti Tarybos patvirtinti investicijų projektą pakartotinai.

 
  • Dėl OPEX:

0  Reguliavimo laikotarpiu OPEX gali būti pakoreguotas, jei operatorius įrodo, kad OPEX padidinimas yra būtinas efektyviam įmonės veikimui ir sėkmingam investicijų projektų įgyvendinimui (dujų sektoriuje naudojant Cx koeficientą, elektros sektoriuje pagal Elektros kainų metodikos[1] 43, 73 punktus).

2. Teikiamų paslaugų rizika, paklausos rinkoje rizika, turto likutinės vertės rizika

  • Taryba periodiškai koreguoja kainų ar pajamų viršutinę ribą pagal faktiškai gautas pajamas, atsižvelgiant į skirtumą tarp prognozuojamo ir faktinio transportuojamo energijos kiekio (apimties), todėl sumažėja šios rizikos. Tokiu atveju kompensuojama 100 procentų neatgautų pajamų dėl mažesnio, nei planuota, transportuoto kiekio. Kitais atvejais, kai operatorius gauna pajamų dėl didesnio, nei planuota, transportuojamo kiekio, skirtumas vartotojams kompensuojamas sumažinant kitų metų leidžiamą pajamų lygį. Įmonės sprendimu investicijų grąžos neatitiktis gali būti grąžinama vartotojams per kelerius metus. Taigi, tokiu atveju šios rizikos projekto rengėjui yra sumažinamos, nes visą riziką prisiima vartotojai.

  • Tais atvejais, kai turtas nėra panaudotas tokia apimtimi, kokia buvo tikėtasi, tiek dėl jo prieinamumo, tiek dėl jo faktinio naudingo tarnavimo laikotarpio, palyginti su reguliavimo naudingo tarnavimo laikotarpiu dėl įrangos gedimo ar susijusių problemų, įvykusių dėl nuo operatoriaus nepriklausančių priežasčių, tokio turto vertė neįtraukiama į RAB, o likutinė turto vertė kiekvienu atveju atskirai gali būti įtraukta į OPEX.

  • Taryba nustato nusidėvėjimo normatyvą pagal tiesiogiai proporcingą nusidėvėjimo skaičiavimo metodą, tačiau operatorius pagal Tarybos tvarką turi teisę taikyti ir ilgesnį nusidėvėjimo normatyvą.

3. Finansavimo prieinamumo rizika

  • Taryba yra nustačiusi priemonių, skirtų šiai rizikai mažinti, pagal kurias neleidžiama investuoti įmonei, kuri neturi pakankamų pinigų srautų. Tiksliau, tokios bendrovės investicijos negali būti įtrauktos į RAB. Taryba kiekvienais metais vertina įmonės finansinį pajėgumą ir jis turi atitikti kriterijus, nustatytus Ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos apraše[2]. Taip pat pagal Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašą[3] bendrovės finansinis pajėgumas turi būti vertinamas kaip pakankamas, jei ji nori, kad Taryba patvirtintų jos investicijas.

  • Taryba, nustatydama skolinto kapitalo kainą, nustato 50/50 slenkančios skalės („pelno dalijimosi") paskatą, kad paskatintų operatorius efektyviau skolintis. Jeigu ūkio subjekto faktinė ilgalaikių paskolų palūkanų norma yra mažesnė, nei Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, likučių palūkanų normų vidurkis, skolinto kapitalo kaina padidinama dalimi, kuri lygi skirtumui tarp vidutinės svertinės skolinto kapitalo kainos, suskaičiuotos kaip atitinkamo sektoriaus, kuriame ūkio subjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis, ir ūkio subjekto faktinės skolinto kapitalo kainos (efektyvaus skolinimosi skatinimo riba). Efektyvaus skolinimosi skatinimo riba skaičiuojama tik tuo atveju, kai ūkio subjekto faktinė skolinto kapitalo kaina yra mažesnė nei vidutinė skolinto kapitalo kaina, suskaičiuota kaip atitinkamo sektoriaus, kuriame ūkio subjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis. Taip pat Taryba gali skirti 1 procentinio punkto dydžio skolinto kapitalo kainos priedą, jeigu ūkio subjektas Tarybai pagrindžia, kad:

o Ūkio subjektas atlieka investicijas, vykdydamas specialiuosius teisinius įpareigojimus, kylančius iš teisinio reguliavimo ir įgyvendinant Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytus valstybės energetikos politikos tikslus ir uždavinius, ir ūkio subjektas minėtas investicijas finansuoja skolintu kapitalu, įkeisdamas ar kitaip apsunkindamas ūkio subjektui priklausančio didelės vertės komercinio turto panaudojimą komerciniams tikslams (pavyzdžiui, skolinimuisi komerciniams projektams) arba skolinto kapitalo naudojimas minėtoms investicijoms reikšmingai riboja ūkio subjekto galimybes rinkos sąlygomis skolintis nereguliuojamos komercinės veiklos strateginiams tikslams ir uždaviniams įgyvendinti;

o Ūkio subjekto faktinė skolinto kapitalo kaina yra daugiau nei du kartus didesnė nei Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų, kurių trukmė ilgesnė nei 1 metai, likučių palūkanų normų vidurkis, o bendras ūkio subjekto faktinių ilgalaikių paskolų, gautų iš finansų rinkos dalyvių, turinčių licenciją ar leidimą, išduotą Lietuvos Banko, likutis paskutinio mėnesio, už kurį yra teikiama informacija pagal Metodikos priedą, pabaigoje yra didesnis nei 50 proc., ir skolinto kapitalo dalis faktinėje Ūkio subjekto kapitalo struktūroje sudaro daugiau kaip 50 proc.

o Ūkio subjekto faktinė skolinto kapitalo kaina yra daugiau nei 1 procentiniu punktu didesnė, nei Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei 1 metai, likučių palūkanų normų vidurkis, o bendras ūkio subjekto faktinių ilgalaikių paskolų, gautų iš finansų rinkos dalyvių, turinčių licenciją ar leidimą, išduotą Lietuvos banko, likutis paskutinio mėnesio, už kurį yra teikiama informacija pagal Metodikos priedą, pabaigoje yra didesnis nei 70 proc., ir skolinto kapitalo dalis faktinėje ūkio subjekto kapitalo struktūroje sudaro daugiau kaip 50 proc.

[1] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActEditions/0e1684709cc311e48dcdae4eb2005eaf?faces-redirect=true

[2] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActEditions/TAR.3A5545C23A43?faces-redirect=true

[3] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.930473CEC480/gQVDWbJvFC