Didmeninių elektros energijos kainų palyginimas
Vidutinė elektros energijos kaina* Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead) 2026 m. kovo mėn. buvo 82 Eur/MWh. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, kaina sumažėjo net 47 proc. 2026 m. vasario mėn. kainų vidurkis buvo 155,5 Eur/MWh.
2026 m. kovą fiksuota vidutinė elektros energijos kaina buvo 11 proc. mažesnė nei 2025 m. tą patį mėnesį, kai ji siekė 92 Eur/ MWh.
Elektros energijos kainos pokyčius apžvelgiamą mėnesį lėmė šie veiksniai:
· atėjus pavasariui smarkiai sumažėjęs elektros energijos vartojimas, palyginti su gana šaltu vasario mėn., turėjo įtakos kainų mažėjimui;
· išaugusi atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių gamyba Lietuvoje turėjo įtakos žemesnių kainų formavimuisi;
· gausi Latvijos hidroelektrinių gamyba kovo antroje pusėje (daugiau informacijos čia) didino pigios elektros energijos pasiūlą net piko kainų valandomis ir turėjo įtakos žemų kainų formavimuisi visame Baltijos šalių regione;
· kaip ir sausį bei vasarį Švedijos SE4 prekybos zonoje išliekantis aukštesnis nei įprasta kainų lygis reiškė mažesnę pigesnės elektros energijos pasiūlą ir mažesnes galimybes prisidėti prie dar žemesnių kainų formavimosi.
2026 m. kovą Baltijos šalių elektros energijos rinkoje kovo 30 d. išsiskyrė kaip neįprastai didelių maksimalių kainų diena. Elektros energijos kitos paros rinkoje rytinio piko valandomis pasirodė neįprastai aukštos kainos: nuo 06:15 iki 08:30 (EET laiku) kainos 15 min. intervaluose buvo 315 Eur/MWh ir daugiau su dviem įspūdingais pakilimais iki 704 Eur/MWh (06:45‒07:00) ir 847 Eur/MWh (07:30‒07:45).
Tą pačia dieną 14:00 (EET laiku) įspūdinga -10 000 Eur/MW kaina už mFRR (žemyn) balansavimo energiją susiformavo balansavimo energijos rinkoje.
Svarbu paminėti, kad pagal ES reglamento dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (REMIT) nuostatas pirminę rinkų priežiūrą atlieką šias rinkas organizuojantys asmenys, t. y. biržų operatoriai, perdavimo sistemų operatoriai. Tuo tikslu jie turi įdiegę sistemas, procedūras skirtas manipuliavimo rinka, prekybos naudojantis viešai neatskleista informacija, kuriuos draudžia REMIT, galimiems atvejams nustatyti. Taigi savo organizuojamas rinkas prižiūrintys operatoriai, aptikę neįprastus atvejus ir nustatę pagrįstų įtarimų dėl padaryto REMIT pažeidimo, informuoja Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (ACER) bei Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą ar kitas atitinkamas nacionalines energetikos reguliavimo institucijas (NRI).
*Apžvalgoje nurodomos vidutinės elektros energijos kainos skaičiuojamos kaip atitinkamoje prekybos zonoje susiformavusių 15 min intervalų elektros energijos kainų aritmetinis vidurkis per atitinkamą laikotarpį (pvz., per mėnesį, dieną, valandą), skaičiuojant Lietuvos laiku.
Baltijos šalyse dažnai vyravusios tokios pačios ar labai panašios elektros energijos kainos kovo mėn. išsiskyrė. Latvijoje elektros energijos kaina siekė 75 Eur/MWh, Estijoje ‒ tik 61 Eur/MWh. Tuo pačiu laikotarpiu Švedijos SE4 prekybos zonoje paprastai vyravusi apie ketvirtadalį mažesnė nei Baltijos šalyse elektros energijos kaina buvo neįprastai aukšta ‒ siekė 78,5 Eur/MWh. Kainoms Švedijoje įtakos turėjo jungiamųjų linijų tarp Švedijos ir Norvegijos, taip pat atskirų Švedijos prekybos zonų pralaidumų apribojimai dėl suplanuotų remonto darbų (daugiau informacijos čia). Tai lėmė mažesnę pigesnės elektros energijos pasiūlą SE4 prekybos zonoje. Beje, minėti apribojimai lėmė SE4 ir Lietuvos jungiamosios linijos NordBalt mažesnius pralaidumus atitinkamais laikotarpiais (daugiau informacijos čia).
Apžvelgiamą mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota kovo 3 d. (antradienis) ‒ siekė 176 Eur/MWh, mažiausia ‒ kovo 25 d. (trečiadienis) ‒ 9,5 Eur/MWh.
2026 m. kovo mėn. Lietuvoje ir Latvijoje buvo fiksuotos 6 neigiamų valandinių elektros energijos kainų* valandos (tai sudarė vos 0,8 proc. visų to mėnesio valandų skaičiaus), SE4 prekybos zonoje ‒ 7. Estijoje ir Suomijoje neigiamų valandinių elektros energijos kainų valandų nebuvo fiksuota. Lietuvoje ir Latvijoje tomis valandomis kainos svyravo nuo -1,33 iki -0,26 Eur/MWh (vidurkis buvo -0,68 Eur/MWh). SE4 prekybos zonoje atitinkamomis valandomis kainos svyravo nuo -2,66 iki -0,01 Eur/MWh (vidurkis ‒ –0,85 Eur/MWh).
*Kitos paros rinkoje prasidėjus prekybai 15 min intervalais, valandinės elektros energijos kainos yra skaičiuojamos kaip 15 min intervalų kainų aritmetinis vidurkis, todėl neigiama kaina 15 min intervale gali būti neįvertinta.
Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO-E pateikiamus duomenis. Pažymėtina, kad apžvalgoje visi duomenys pateikiami Lietuvos laiku (Eastern European Summer Time (EEST)/ Eastern European Time (EET)).
Daugiau interaktyvių grafikų galite rasti čia, „Power BI“ platformoje.
Gamyba ir vartojimas
Nacionalinė elektros energijos generacija 2026 m. kovą siekė 786 GWh ir sumažėjo 4 proc., palyginti su praėjusiu mėnesiu. 2026 m. vasarį nacionalinė generacija siekė 819 GWh. Palyginti su 2025 m. kovo mėn., kai nacionalinė elektros energijos generacija buvo 826 GWh, šių metų kovą sugeneruota 5 proc. mažiau elektros energijos.
2026 m. kovo mėn. vidutiniškai 81 proc. elektros energijos vartojimo poreikio padengė nacionalinė elektros energijos gamyba ‒ likusi dalis elektros energijos buvo importuota*.
Elektros energijos suvartojimas 2026 m. kovą siekė 973 GWh ir buvo net 24 proc. mažesnis nei praėjusį mėnesį. 2026 m. vasarį suvartota 1 276 GWh elektros energijos. 2026 m. kovą, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros energijos vartojimas buvo mažesnis 3 proc. 2025 m. kovą mėn. buvo suvartota 1 000 GWh elektros energijos.
2026 m. kovo mėn. išryškėjo saulėtam metų laikui būdinga tendencija, kai žemiausios elektros kainos formuojasi dienos metu, jos būna žemesnės nei naktį ir net gerokai skiriasi nuo kainų pikų valandomis susiformuojančių aukščiausių kainų. Tokią tendenciją ypač saulėtomis dienomis lemia gamintojų ir gaminančių vartotojų valdomų saulės elektrinių gausi generacija ir didesnė elektros energijos pasiūla bei dėl vietoje sunaudojamos elektros energijos sumažėjęs įsigijimo poreikis.
Didžiausia kovo mėnesio vidutinė valandinė elektros energijos kaina ‒ 146,5 Eur/MWh ‒ fiksuota vakarinio kainų piko valandomis 19‒20 val. Rytinio kainų piko aukščiausia vidutinė valandinė elektros energijos kaina buvo šiek tiek mažesnė ‒ 121,5 Eur/MWh 7‒8 val. Kovo mėn. žemiausios valandinės kainos formavosi dienos metu su žemiausia vidutine 29,9 Eur/MWh siekusia kaina 14‒15 val. Naktį kainų lygis buvo aukštesnis, o mažiausia kaina siekė 63,2 Eur/MWh 3‒4 val.
Elektros energijos kainų skirtumai skirtingomis paros valandomis rodo, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, jeigu keistų savo vartojimo įpročius, pavyzdžiui, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos sutartis, perkeltų savo vartojimą į mažesnės kainos laikotarpius.
* Reikėtų suprasti, kad Lietuva yra didesnės susietos elektros energijos rinkos (t. y. susietos bendros Europos elektros energijos rinkos) dalis, kur kitos paros rinkos kainų skaičiavimo algoritmas lemia tai, kad pigesnė elektros energija „teka“ (yra parduodama) į aukštesnės kainos zonas, todėl Lietuvoje pagaminta ir brangiau parduodama elektros energija gali būti eksportuota į su Lietuva sujungtą aukštesnės kainos zoną (t. y. kai toje zonoje susiformuoja aukštesnė kaina) ir tuo pačiu metu į Lietuvą gali būti importuota pigesnė (pigiau pagaminta) elektros energija iš su Lietuva sujungtos žemesnės kainos zonos (t. y. kai toje zonoje susiformuoja žemesnė kaina).
2026 m. kovo mėn. didžiausią dalį ‒ 51 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio ‒ pagamino vėjo elektrinės, saulės jėgainių generacija sudarė 20 proc., hidroelektrinės (įskaitant energijos kaupimo įrenginiu laikomą Kruonio HAE) pagamino 11 proc., šiluminės elektrinės (įskaitant naudojančias gamtines dujas kaip kurą) pagamino mažesnę nei įprastai dalį ‒ 10 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio, o kitos ‒ 7,4 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio.
2026 m. kovo mėn. vėjo elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 6 proc. mažesnis nei vasarį (kovą pagaminta 403 GWh, vasarį ‒ 431 GWh). Apžvelgiamą mėnesį vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis buvo 7 proc. didesnis nei prieš metus, kai 2025 m. kovo mėn. vėjo elektrinės pagamino 376 GWh elektros energijos.
2026 m. kovą saulės elektrinės pagamino 158 GWh elektros energijos, ‒ tai 3,4 karto daugiau nei praėjusį vasario mėn. (vasarį pagaminta 46 GWh). Apžvelgiamą mėnesį saulės elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 40 proc. didesnis nei 2025 m. kovo mėn., kai saulės elektrinės sugeneravo 112 GWh elektros energijos.
Hidroelektrinių gamyba (įskaitant Kruonio HAE gamybą) kovo mėn., nors ir tęsėsi Kruonio HAE antrojo agregato remonto darbai (daugiau informacijos čia), išaugo 42 proc. ir siekė 85 GWh, vasarį sugeneruota 60 GWh. Tokį pokytį lėmė gausus vandens kiekis upėse šį pavasarį. 2026 m. kovo mėn. hidroelektrinės pagamino net 35 proc. daugiau elektros energijos nei prieš metus.
2026 m. kovą šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba sumažėjo 63 proc. (t. y. buvo mažesnė daugiau nei 2,5 karto), palyginti su praėjusiu vasario mėn.: 2026 m. kovą šiluminės elektrinės pagamino 85 GWh, vasarį ‒ 219 GWh elektros energijos. Pokyčiui įtakos turėjo atšilę orai ir sumažėjęs elektros energijos poreikis, taip pat galimai mažesnis tokių elektrinių dalyvavimas teikiant balansavimo paslaugas. 2026 m. kovo mėn. šiluminių elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 62 proc. mažesnis, palyginti su 2025 m. kovo mėn., kai buvo sugeneruota 215 GWh elektros energijos. Praėjusiais metais kovo mėn. dideles šių elektrinių gamybos apimtis lėmė šių elektrinių dalyvavimas po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais startavusioje balansavimo pajėgumų rinkoje.
Kitų energijos šaltinių elektrinių gamyba 2026 m. kovo mėn. siekė 59 GWh ir, palyginti su praėjusiu mėnesiu sumažėjo 1,3 proc., o palyginti su praėjusių metų kovo mėn. buvo mažesnis 5,6 proc.
