Operatyvus reagavimas į vartotojų teisių pažeidimus, greitesnis kilusių ginčų nagrinėjimas bei efektyvesnis teisėtų interesų gynimas – Tarybos darbo prioritetas.
Tradicinės teisminės procedūros taikymas ne visuomet yra tinkamas ir efektyvus ginčų sprendimo būdas. Todėl Europos Sąjungos valstybėse narėse veikia įvairios alternatyvaus ginčų sprendimo sistemos. Lietuvoje taip pat buvo suformuotas alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmas. Alternatyvus ginčų sprendimas – tai ginčų sprendimas ne teisme, kai ginčą tarp dviejų šalių sprendžia neutrali šalis.
Lietuvos Respublikoje nuo 2016 metų sausio 1 dienos įgyvendinta Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB. Įgyvendinant direktyvą, nuo 2016 metų sausio 1 dienos įsigaliojo atitinkami Energetikos įstatymo, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo ir kitų aktualių teisės aktų pakeitimai. Šiuo metu Lietuvoje taikoma
neprivaloma neteisminio ginčo sprendimo tvarka (išskyrus dėl biržos operatoriaus veiklos).
Ginčai Taryboje nagrinėjami laikantis šių principų: rungimosi, nagrinėjimo operatyvumo, koncentracijos, ekonomiškumo ir bendradarbiavimo. Taryba priima sprendimą atsižvelgdama į turimus įrodymus, remdamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais bei nurodytais principais.
Ginčus iš esmės sprendžia
Taryba, kuri yra kolegiali institucija. Tarybą sudaro penki nariai, o juos Respublikos Prezidento teikimu penkeriems metams skiria ir atleidžia Seimas.
Taryba, operatyviai reaguodama į vartotojų teisių pažeidimus, užtikrindama greitesnį ginčų nagrinėjimą, teisėtų interesų gynimą:
1. Neprivaloma
neteismine tvarka sprendžia ginčus, kylančius:
• tarp buitinių vartotojų ir energetikos įmonių, vandens tiekėjų, nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų, nuotekų transportavimo paslaugas teikiančių asmenų (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 5 dalis, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis);
• tarp nebuitinių vartotojų ir energetikos įmonių, vandens tiekėjų, nuotekų tvarkytojų paviršinių nuotekų tvarkytojų, nuotekų transportavimo paslaugas teikiančių asmenų (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 5 dalis, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis);
• tarp dviejų energetikos įmonių
(Energetikos įstatymo 34 straipsnio 10 dalis).
2. Taiko taikinamojo
tarpininkavimo procedūrą:
- taikoma tik tarp energetikos įmonių.
1.1. TARYBA NETEISMINE TVARKA NAGRINĖJA:
1.1.1. VARTOJIMO GINČUS:
a) Vartotojų ir energetikos įmonių ginčus (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalis) dėl:
• energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo;
• energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo;
• energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją,
• dėl prisijungimo;
• mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas;
• valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo;
• energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo;
• kitus ginčus energetikos srityje.
b) Iš sutartinių santykių kylančius vartotojų ar abonentų ir geriamojo vandens tiekėjų, nuotekų tvarkytojų paviršinių nuotekų tvarkytojų, nuotekų transportavimo paslaugas teikiančių asmenų, ginčus (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis) dėl:
• geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų;
• paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų;
• nuotekų transportavimo paslaugų kainų;
• laikino atjungimo nuo/prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo tinklų paslaugų kainų ir jų taikymo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1R-94 „Dėl vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašo patvirtinimo", Taryba yra įtraukta į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašą.
1.1.2. KOMERCINIUS GINČUS:
a) Tarp energetikos įmonių kylančius ginčus (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 10 dalis) dėl:
• energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją;
• teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo;
• prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo;
• kainų ir tarifų taikymo.
b) Energetikos išteklių biržos dalyvių ir kitų asmenų ginčus dėl biržos operatoriaus veiklos (Energijos išteklių rinkos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis):
• Dėl licencijuojamos energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos.
1.3. TEISĖS AKTAI REGLAMENTUOJANTYS GINČŲ NETEISMINIO SPRENDIMO PROCEDŪRĄ:
• Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklės, patvirtintos 2019 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. O3E-226
1.4. KREIPIMOSI Į TARYBĄ DĖL NETEISMINIO GINČO SPRENDIMO SĄLYGOS:
1.4.1. Pareiškėjo pareiga kreiptis į skundžiamą įmonę:
• Skundžiama įmonė privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir atsakyti per 30 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos
(Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis);
• Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, gavęs vartotojo kreipimąsi ir nesutinkantis su vartotojo reikalavimais, ne vėliau
kaip 14 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos, pateikia vartotojui rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais (jei kiti įstatymai ir ES teisės aktai nenustato kitaip).
Pareiškėjų kreipimusis skundžiamos įmonės nagrinėja neatlygintinai.
1.4.2. Pareiškėjas turi teisę kreiptis į Tarybą ne vėliau kaip per vienerius metus nuo kreipimosi į skundžiamą įmonę.
Taryba rekomenduoja naudoti paprastą ir patogų prašymų išspręsti ginčą rengimo būdą. Jums tereikia užpildyti parengtą
formą ir suformuluoti konkretų savo reikalavimą.
1.5. GINČŲ NETEISIMINIO SPRENDIMO PROCEDŪROS TRUKMĖ:
• Taryba ginčą išnagrinėja ir priima sprendimą
per 90 dienų nuo visų būtinų dokumentų gavimo dienos;
• Dėl svarbių priežasčių šis terminas gali būti pratęstas
iki 30 dienų;
1.6. PAREIŠKĖJUI GARANTUOJAMA TEISĖ ATSISAKYTI REIKALAVIMŲ IR NUTRAUKTI PROCEDŪRĄ:
• Pareiškėjas, kreipdamasis į Tarybą dėl ginčų neteisminio sprendimo, nepraranda teisės kreiptis į teismą.
• Pareiškėjo kreipimasis į Tarybą neatima teisės kreiptis į teismą. Pareiškėjas turi teisę atsisakyti savo reikalavimų, nutraukti ginčo neteisminio sprendimo procedūrą.
1.7. SPRENDIMO, PRIIMTO IŠNAGRINĖJUS GINČĄ, TEISINĖ GALIA:
• Tarybos sprendimas įsigalioja ir privalomas vykdyti
per 30 dienų, jei nei viena ginčo šalis nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teismui. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Tarybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu.
• Tarybos procedūriniai sprendimai, atsisakant nagrinėti ginčą, sustabdant ar nutraukiant jo nagrinėjimą,
per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos, galimi apskųsti bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.
• Įsigaliojęs Tarybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
1.8. ATSISAKYMO NAGRINĖTI GINČĄ NETEISMINE TVARKA PAGRINDAI
Taryba
nenagrinėja ginčų, kai:
• Ginčo nagrinėjimas nepriskirtas Tarybos kompetencijai;
• Ginčą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėja kitas vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas, teismas ar arbitražas;
• Yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas arba yra įsigaliojęs vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjekto sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba sprendimas nutraukti ginčo nagrinėjimą;
• Ginčo šalys sudarė susitarimą dėl ginčo perdavimo spręsti kitam neteisminio sprendimo subjektui (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 292 straipsnis) po to, kai kilo šis ginčas;
• Pareiškėjo prašyme nenurodytas pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), adresas, arba prašymą pareiškėjo vardu pateikė neįgaliotas asmuo;
• Pareiškėjas kreipėsi į Tarybą vėliau kaip per vienerius metus nuo kreipimosi į skundžiamą įmonę arba prieš tai į skundžiamą įmonę nesikreipė;
• Pareiškėjo prašymas neatitinka nustatytų reikalavimų ir trūkumai nepašalinti per Tarybos nustatytą terminą;
• Ginčo suma yra mažesnė negu 10 eurų, išskyrus atvejus, kai ginčas turi reikšmės formuojant naują praktiką ir (ar) yra kitų svarbių aplinkybių.
1.9. NETEISMINIO SPRENDIMO PROCEDŪROS METU VARTOTOJO PATIRTŲ IŠLAIDŲ, KOMPENSAVIMAS
• Vartotojas turi teisę reikalauti skundžiamos įmonės grąžinti ir (ar) kompensuoti jo patirtas išlaidas ar jų dalį, susijusias su vartojimo ginčo nagrinėjimu, pateikiant tokį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus.
• Taryba gali spręsti dėl vartotojų patirtų išlaidų neteisminio sprendimo procedūros metu (būtinos ekspertizės ir tyrimų išlaidos, išlaidos advokato pagalbai apmokėti) atlyginimo proporcingai patenkintų pareiškėjo reikalavimo daliai;
• Taryba nesprendžia skundžiamos įmonės patirtų išlaidų atlyginimo klausimų. | 