Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 3, 5 dalimis, 6.251 straipsnio 2 dalimi, žalos dydį nustato teismas.
Tarybos kompetencijai priskirtina reguliuoti tik licencijuojamą veiklą šilumos ūkyje vykdančių subjektų veiklą ir Tarybos kompetencija šioje srityje yra ribota – šios ribos apibrėžiamos įstatymais. Tarybos kompetencija, įtvirtinta Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje yra susieta su Tarybos, kaip ekonominę ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančios įstaigos, funkcijomis, todėl Tarybai nėra suteikta teisė kiekvienu konkrečiu atveju vertinti galimai patirtos žalos apimtį ir duoti privalomus nurodymus dėl nuostolių atlyginimo šaliai. Tokio pobūdžio vartotojų ir energetikos įmonių ginčai yra nagrinėjami civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme, kuris ir turėtų įvertinti visas civilinės atsakomybės sąlygas ir priimti sprendimą dėl žalos ir jos dydžio nustatymo bei atlyginimo. Tai reiškia, kad vartotojai, manantys, jog patyrė nuostolių dėl energetikos įmonių veiksmų ar neveikimo, jis dėl tokių nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą teisės aktų nustatyta tvarka.
