Įeiti

Kam kyla pareiga atsiskaityti už el. energiją, jei sutartis dėl elektros energijos tiekimo nesudaryta?


Elektros energetikos įstatymo 34, 40 ir 44 straipsniai įtvirtina vartotojo pareigą laiku atsiskaityti už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas. Taisyklių, detalizuojančių Elektros energetikos įstatymo nuostatas, 56.5 papunktyje taip pat įtvirtinta vartotojo pareiga pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią.

Vartotojo ir vartotojo objekto sąvokos pateiktos Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnyje. Vadovaujantis minėtu Elektros energetikos įstatymo straipsniu, vartotojas – asmuo, kuris elektros energiją perka ir vartoja savo tiesioginiam elektros energijos poreikiui patenkinti (Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 54 dalis), o vartotojo objektas – vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomas objektas (įrenginys, statinys ar kita), kuriame vartojama elektros energija (Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 107 dalis).

Tiekimo ir naudojimo taisyklių 101 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.

Taigi, jeigu vartotojo objektas yra prijungtas prie skirstomojo elektros tinklo, asmeniui, kuris nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo objektą kyla pareiga atsiskaityti už suvartotą elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo paslaugas net ir nesant su nepriklausomu tiekėju ir (ar) operatoriumi sudarytos sutarties. ​