Energijos ir
kuro sąnaudų normatyvų būstui šildyti, geriamojo vandens vienam kubiniam metrui
pašildyti iki higienos normomis nustatytos temperatūros bei karšto vandens
temperatūrai (cirkuliacijai) palaikyti nustatymą reglamentuoja Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui
šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodika (toliau –
Metodika). Pažymime, kad 2019 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja
Metodikos redakcija.
Paaiškiname, kad remiantis šilumos tiekėjų pateiktų
faktinio šilumos suvartojimo šildymui per trejus šildymo sezono metus
(2013–2014, 2014–2015, 2015–2016 m.) duomenų analizės rezultatais, naujoje
Metodikos redakcijoje buvo sumažinti vidutiniai ir maksimalūs energijos sąnaudų
normatyvai būstui šildyti, siekiant kad šie normatyvai atitiktų faktinį šilumos
energijos suvartojimą skirtingose gyvenamųjų namų grupėse bei skatintų šilumos
vartotojus didinti energijos vartojimo šildymui efektyvumą. Taip pat
naujojoje Metodikos redakcijoje numatytas detalesnis normatyvų būstui šildyti
diferencijavimas, išskiriant daugiau pastatų grupių pagal jų statybos metus ir
statybos techninius reglamentus, kuriais vadovaujantis jie buvo pastatyti,
atsižvelgiant į nuolat besikeičiančius pastatams taikomus energinio efektyvumo
reikalavimus.
Informuojame, kad pagal 2019 m. gegužės 1 d. įsigaliojusią Metodikos redakciją
nustatyti normatyvai gali būti taikomi ne tik skirstant pastate suvartotą
šilumą pastatuose pagal Tarybos rekomenduojamus ar su Taryba suderintus šilumos
paskirstymo metodus, jie taip pat yra taikomi būsto šildymo ir karšto vandens
išlaidų kompensacijoms skaičiuoti, kaip numatyta Lietuvos Respublikos piniginės
socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme. Tai reiškia, kad
pasikeitę vidutiniai ir maksimalūs normatyvai, įtvirtinti Metodikoje, turi
įtakos ne tik šilumos paskirstymui pastatuose, bet ir būsto šildymo išlaidų
kompensacijoms, taikomoms vartotojams.
