Šilumos
kainoje visada yra įvertinamos įsigyto prieš du mėnesius kuro kainos (Lietuvos
Respublikos šilumos ūkio įstatymas, Šilumos
kainų nustatymo metodikos, patvirtintos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96, 58.4 punktas).
Taip reglamentuota todėl, kad Taryba galėtų nustatyti kuro (žaliavos) kainų
vidurkius ir prižiūrėti, jog naudojamos kuro (žaliavos) kainos šių vidurkių
neviršytų. Įmonės, apskaičiuodamos, pavyzdžiui, 2015 m. vasario mėn. šilumos
kainas, naudoja 2014 m. gruodžio mėnesio kuro kainas.
Vasario mėnesio kainų
skaičiavimas atliekamas pagal žemiau nurodytą procedūrą:
- 2014
m. gruodžio mėnesį šilumos tiekimo įmonės įsigyja kurą ir iki 2015 m. sausio 10
d. informuoja Tarybą apie įsigyto kuro kainas (Įstatymo
32 straipsnio 15 dalis);
- Taryba, per 10 dienų surinkusi informaciją iš visų šilumos gamintojų,
apskaičiuoja vidutines kuro (žaliavos) kainas ir iki sausio 20 d. viešai jas
paskelbia savo tinklapyje (Įstatymo
32 straipsnio 16
dalis). Šilumos tiekėjai, skaičiuodami 2015 m. vasario mėn. šilumos
kainas, negali į kainą įskaičiuoti didesnių kuro žaliavos kainų, nei skelbia
Taryba;
- įmonės apskaičiuoja galutinę šilumos kainą ir iki 2015 m. sausio 25 d.
paskelbia šilumos kainą, kuri bus taikoma skaičiuojant mokėjimus už vasario
mėn. sunaudotą šilumą, viešai (Įstatymo
32 straipsnio 14 dalies 1
punktas).
Kadangi
skaičiuojant šilumos kainas įvertinamos kuro kainos, kurios galiojo prieš du
mėnesius, susidaro skirtumas tarp 2015 m. vasario mėn. faktinių ir į šilumos kainą
įskaičiuotų (2014 m. gruodžio mėn.) kuro kainų. Todėl šilumos tiekėjai patiria
nepadengtas sąnaudas arba gauna papildomas pajamas už kurą:
- jei buvo surinkta daugiau pajamų kurui nei patirta sąnaudų, skirtumas
kompensuojamas vartotojų naudai;
- jei buvo surinkta mažiau pajamų kurui nei patirta sąnaudų, skirtumas
kompensuojamas šilumos tiekėjo naudai.
Abiem
pateiktais atvejais, siekiant išlyginti susidariusį praėjusio laikotarpio
skirtumą tarp faktinės ir į šilumos kainą įskaičiuotos kuro kainos,
nustatoma papildoma šilumos kainos dalis (kainos dedamoji), kuri gali
mažinti arba didinti šilumos kainą. Nepadengtos praėjusio laikotarpio kuro
sąnaudos, susidariusios brangstant kurui, arba pajamos, susidariusios
pingant kurui, vieną kartą metuose yra apskaičiuojamos ir įtraukiamos į
šilumos kainą.
Taigi minėtos nepadengtos sąnaudos arba papildomos pajamos yra neatskiriama
šilumos kainos dalis.
Visais atvejais šilumos tiekėjų ir nepriklausomų šilumos gamintojų patirtų, bet
nepadengtų sąnaudų ar gautų papildomų pajamų apskaičiavimas aprašomas Tarybos
pažymose, kuriose taip pat pateikiami ir skaičiavimai. Pažymas galite rasti
Tarybos interneto svetainės rubrikoje „Įvykiai
ir posėdžiai“.
Aktualią bei nuolat atnaujinamą informaciją apie visų šilumos tiekėjų
nepadengtų sąnaudų ir gautų pajamų dedamąsias galima rasti interneto
svetainėje.
