Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija),
reaguodama į valstybės institucijų ir kitų trečiųjų asmenų gaunamus
prašymus suteikti informaciją apie energetikos įmonių veiklą ir siekdama
užtikrinti kuo didesnį visų suinteresuotųjų subjektų informuotumą bei
energetikos sektoriaus skaidrumą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
viešojo administravimo įstatymo 36³ straipsniu, teikia konsultaciją dėl informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo teisinių aspektų.
Primintina, kad Komisija yra valstybės įstaiga, kuriai pavesta
energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų
teikimo srityse veikiančių subjektų veiklos reguliavimas ir valstybinė
energetikos priežiūra. Atsižvelgiant į tai, kad institucijai priskiriamų
teisių ir įgaliojimų pobūdį ir apimtį lemia institucijos tikslinė
paskirtis, Komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 (Žin., 2002, Nr.
109-4819; 2012, Nr. 69-3537), 11.2 punkte įtvirtinta, jog Komisija turi
teisę gauti iš valstybės institucijų, įskaitant ir jų turimą Europos
Sąjungos institucijų bei kitų valstybių narių disponuojamą informaciją,
ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, įmonių, kurioms kainas ar tarifus nustato (derina) Komisija, visą informaciją, būtiną įstatymų nustatytoms pareigoms atlikti.
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2011, Nr. 160-7576) 25 straipsnio 1 dalis numato, jog energetikos
įmonių informacija apie sąnaudas, susijusias su teisės aktų nustatyta
tvarka licencijuojama veikla arba su veikla, kuriai taikomos valstybės
reguliuojamos kainos, yra vieša. Informacijos, susijusios su
energetikos veikla, teikimo valstybės institucijoms, įstaigoms ir
trečiosioms šalims taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos
energetikos ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1-145 (Žin.,
2010, Nr. 59-2923) (toliau – Taisyklės), 48 punktas detalizuoja
konkrečius sąnaudų straipsnius, kuriems netaikomi jokie informacijos
konfidencialumo ar kitokie teikimo tretiesiems asmenims apribojimai, t.
y., remiantis minėtų teisės aktų nuostatomis, šie sąnaudų straipsniai visais atvejais yra vieši:
1. energijos (šilumos, dujų ir elektros) pirkimo sąnaudos;
2. materialinės ir joms prilygintos sąnaudos;
3. ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija;
4. darbo apmokėjimas;
5. darbuotojų socialinis draudimas;
6. technologinės sąnaudos ir komerciniai nuostoliai;
7. mokesčiai;
8. palūkanos.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (Žin., 2000, Nr.
64-1914; 2003, Nr. 123-5574; 2009, Nr. 91-3914) 34 straipsnio 3 dalyje
yra įtvirtinta nuostata, numatanti, kad bendrovės valdyba gali
nustatyti, kokia informacija laikoma bendrovės komercine (gamybine)
paslaptimi ir konfidencialia informacija. Komercine (gamybine)
paslaptimi ir konfidencialia informacija negali būti laikoma
informacija, kuri pagal šį ir kitus įstatymus turi būti vieša. Dalis
energetikos įmonių yra sudariusios tikslų sąrašą arba apibrėžusios
kriterijus, pagal kuriuos informacijos turinys laikytinas neviešu.
Tačiau akcentuotina, kad energetikos įmonių dokumentuose esanti nuoroda,
jog visa pateikta informacija yra konfidenciali, galioja tik iš dalies –
informacijai, kuri pagal teisės aktus yra vieša, netaikytini jokie
konfidencialumo ar teikimo kitiems asmenims draudimai.
Tuo tarpu visa kita informacija, kurios viešas pobūdis teisės aktuose
nenumatytas, bendrovės valdymo organų valia gali būti pripažinta
konfidencialia. Atkreiptinas dėmesys, kad konfidenciali informacija yra
ją sukūrusio asmens nematerialus turtas, kurio specifika lemia ypatingą
jos teisinę apsaugą – už konfidencialios informacijos atskleidimą ir
neteisėtą jos panaudojimą gali būti taikoma tiek civilinė, tiek
administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė, o nukentėjusi šalis gali
prašyti atlyginti nuostolius.
Pažymėtina, kad Komisija savo funkcijoms kainodaros srityje vykdyti yra
įgalinta turėti prieigą prie visos reikalingos reguliuojamų įmonių
finansinės ir techninės informacijos nepaisant to, ar informacija yra
vieša, kaip tai numato minėtų teisės aktų nuostatos, ar ji pasižymi tam
tikrais informacijos savininko nustatytais informacijos naudojimo
apribojimais. Tačiau siekdama nepažeisti teisės aktuose nustatytų
imperatyvų, susijusių su draudimu tretiesiems asmenims teikti
informaciją, kuriai jos savininkų suteiktas konfidencialios informacijos
statusas, Komisija atrenka ir pagal suinteresuotų asmenų prašymus turi
teisę teikti tik tą dalį informacijos, kuri pagal teisės aktų nuostatas
yra vieša ir kuriai netaikytina papildoma teisinė apsauga.
Papildomai pažymėtina, kad visų Komisijos posėdžiuose svarstomų
klausimų turinį pagrindžianti medžiaga (tiek, kiek tokios medžiagos
viešinimo nedraudžia teisės aktai) išdėstoma atitinkamo Komisijos
struktūrinio padalinio parengtoje pažymoje, kuri yra teikiama ir
skelbiama kartu su parengtu nutarimo projektu viešai Komisijos interneto svetainės skiltyje ,,Posėdžiai“.
