Komisija, reaguodama į gaunamus šilumos vartotojų skundus dėl šilumos
paskirstymo metodo taikymo teisėtumo, kai nėra sudarytos šilumos
pirkimo-pardavimo sutartys, ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos
viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr.
77-2975) 363 straipsnį, teikia paaiškinimus:
Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254;
2007, Nr. 130-5259) 12 straipsnio 2 dalis numato, kad, jeigu pastate yra
daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas
šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas
vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar
kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus
metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio
dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar
įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) nustatyta
sprendimų priėmimo tvarka iš Komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti
metodai gali būti taikomi tik suderinti su Komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą,
taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus
atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.
Atkreiptinas dėmesys, kad Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje
numatyta galimybė vartotojams suderinti su Komisija jų parengtą šilumos
paskirstymo metodą, atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens
sistemos ypatumus.
Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 982 (Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 279 redakcija),
(Žin., 2003, Nr. 75-3481; 2010, Nr. 33-1556) 38.2 punktas numato, kad
asmuo, kuris verčiasi šilumos tiekimo veikla, privalo tiekti šilumą vartotojams pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutartis.
Pagal Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalį, jeigu daugiabučio
namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo
sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol
bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai
grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais
šilumos vartotojais standartines sąlygas.
Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo nuostatomis, kai tarp šilumos
tiekėjo ir šilumos vartotojo nėra sudarytos rašytinės šilumos vartojimo
pirkimo-pardavimo sutarties, šilumos vartotojams neįgyvendinus savo
teisės pasirinkti šilumos paskirstymo metodą, šilumos tiekėjas turi
teisę taikyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus
atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį metodą. Atkreiptinas
dėmesys, kad tuo atveju, kai šilumos vartotojai nėra pasirinkę šilumos
paskirstymo metodo, Šilumos ūkio įstatymas šilumos tiekėjui nenumato
pareigos gauti šilumos vartotojų sutikimą dėl konkretaus šilumos
paskirstymo metodo taikymo ar pakeitimo. Vadinasi, jei šilumos
vartotojai nepasirinko šilumos paskirstymo metodo ir/ar konkretaus
šilumos paskirstymo metodo taikymo neaptarė šilumos pirkimo-pardavimo
sutartimi, šilumos tiekėjo vienašališkai parinktas ar pakeistas šilumos
paskirstymo metodas pagal Šilumos ūkio įstatymo nuostatas yra taikomas
teisėtai. Šiame kontekste paminėtina, kad šilumos tiekėjas, taikydamas
šilumos paskirstymo metodą tiems šilumos vartotojams, kurie neįgyvendino
savo teisės pasirinkti šilumos paskirstymo metodą, yra ribojamas
Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatų, kurių 29 punkte
numatyti tipiniai atvejai, kada šilumos tiekėjas turi taikyti tam tikrą
šilumos paskirstymo metodą. Bet kokiu atveju, šilumos tiekėjas yra
teisės aktų įpareigotas taikyti pastato šildymo ir karšto vandens
sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį šilumos paskirstymo metodą (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis).
Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos
Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297
(Žin., 2010, Nr. 127-6488) 29.2 punktas detalizuoja tuos atvejus, kai
šilumos tiekėjas ir šilumos vartotojas yra sudarę šilumos vartojimo
pirkimo-pardavimo sutartį. Minėtas punktas numato, kad šilumos vartojimo
pirkimo–pardavimo sutartyse, sudarytose pagal šalių individualiai
aptartas sąlygas, privalo būti nurodyta: šilumos tiekėjo parinktas ir su vartotoju suderintas
iš Komisijos rekomenduojamų arba kitas su Komisija suderintas šilumos
kiekio, nustatyto šilumos pirkimo–pardavimo vietoje ir (ar) ties
tiekimo–vartojimo riba, paskirstymo butų ir kitų patalpų savininkams
metodas, atitinkantis pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ir jos
prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipą bei įrengtus šilumai
paskirstyti naudojamus apskaitos prietaisus.
Remiantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, tuo atveju, jei šilumos
pirkimo-pardavimo sutartyje yra aptartas tam tikro šilumos paskirstymo
metodo taikymas, toks metodas šilumos tiekėjo vienašališkai negali būti
pakeistas - šilumos paskirstymo metodą pasirenka šilumos vartotojai,
atlikdami šilumos pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimą. Pažymėtina, kad
šilumos paskirstymo metodo pakeitimas reikštų vienos iš sutarties
sąlygų pakeitimą, o tai įpareigoja sutarties šalis laikytis sutarties
pakeitimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Pagal Civilinio
kodekso 6.223 straipsnį, sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu
arba teismo sprendimu. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas
2005 m. lapkričio 23 d. byloje Nr. 3K-3-605 konstatavo, kad „esant
tęstiniam sutartinių santykių pobūdžiui, sutarties vykdymas ir (ar) jos pakeitimas turi atitikti imperatyviąsias teisės normas,
galiojančias vykdant ir (ar) keičiant sutartį“. Atkreiptinas dėmesys,
kad šilumos vartotojai pagal Šilumos ūkio įstatymo nuostatas savo teisę
pasirinkti šilumos paskirstymo metodą, turėtų įgyvendinti vadovaudamiesi
Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalimi ir 4.85 straipsnio 1 dalimi,
t.y. šilumos vartotojai sprendimą dėl šilumos paskirstymo metodo turėtų
priimti balsų dauguma.
Siekdama paskatinti šilumos vartotojus įgyvendinti Šilumos ūkio
įstatymu įtvirtintą teisę pasirinkti šilumos paskirstymo metodą,
Komisija pažymi, jog šilumos vartotojai norėdami gauti tikslią, aiškią
ir išsamią informaciją, leidžiančią šilumos vartotojui pasitikrinti, ar
šilumos tiekėjo apskaičiuoti mokesčiai už suvartotą šilumos kiekį yra
teisingi, turėtų pasinaudoti Šilumos ūkio įstatyme suteikta teise
pasirinkti šilumos paskirstymo metodą ir konkretaus šilumos paskirstymo
metodo taikymą aptarti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyse.
Pabrėžiame, kad šilumos vartotojų teisės nėra pažeidžiamos, jei šilumos
tiekėjas teisės aktų nustatyta tvarka taiko pastato šildymo ir karšto
vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus
atitinkantį metodą, nors tokio šilumos paskirstymo metodo šilumos
vartotojai nėra pasirinkę.