Išaiškinimas dėl šilumos paskirstymo metodo taikymo teisėtumo

Komisija, reaguodama į gaunamus šilumos vartotojų skundus dėl šilumos paskirstymo metodo taikymo teisėtumo, kai nėra sudarytos šilumos pirkimo-pardavimo sutartys, ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) 36³ straipsnį, teikia paaiškinimus:

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259) 12 straipsnio 2 dalis numato, kad, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Atkreiptinas dėmesys, kad Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė vartotojams suderinti su Komisija jų parengtą šilumos paskirstymo metodą, atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ypatumus.

Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 982 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 279 redakcija), (Žin., 2003, Nr. 75-3481; 2010, Nr. 33-1556) 38.2 punktas numato, kad asmuo, kuris verčiasi šilumos tiekimo veikla, privalo tiekti šilumą vartotojams pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalį, jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas.

Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo nuostatomis, kai tarp šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo nėra sudarytos rašytinės šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties, šilumos vartotojams neįgyvendinus savo teisės pasirinkti šilumos paskirstymo metodą, šilumos tiekėjas turi teisę taikyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį metodą. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai šilumos vartotojai nėra pasirinkę šilumos paskirstymo metodo, Šilumos ūkio įstatymas šilumos tiekėjui nenumato pareigos gauti šilumos vartotojų sutikimą dėl konkretaus šilumos paskirstymo metodo taikymo ar pakeitimo. Vadinasi, jei šilumos vartotojai nepasirinko šilumos paskirstymo metodo ir/ar konkretaus šilumos paskirstymo metodo taikymo neaptarė šilumos pirkimo-pardavimo sutartimi, šilumos tiekėjo vienašališkai parinktas ar pakeistas šilumos paskirstymo metodas pagal Šilumos ūkio įstatymo nuostatas yra taikomas teisėtai. Šiame kontekste paminėtina, kad šilumos tiekėjas, taikydamas šilumos paskirstymo metodą tiems šilumos vartotojams, kurie neįgyvendino savo teisės pasirinkti šilumos paskirstymo metodą, yra ribojamas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatų, kurių 29 punkte numatyti tipiniai atvejai, kada šilumos tiekėjas turi taikyti tam tikrą šilumos paskirstymo metodą. Bet kokiu atveju, šilumos tiekėjas yra teisės aktų įpareigotas taikyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį šilumos paskirstymo metodą (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis).

Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (Žin., 2010, Nr. 127-6488) 29.2 punktas detalizuoja tuos atvejus, kai šilumos tiekėjas ir šilumos vartotojas yra sudarę šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį. Minėtas punktas numato, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyse, sudarytose pagal šalių individualiai aptartas sąlygas, privalo būti nurodyta: šilumos tiekėjo parinktas ir su vartotoju suderintas iš Komisijos rekomenduojamų arba kitas su Komisija suderintas šilumos kiekio, nustatyto šilumos pirkimo–pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo–vartojimo riba, paskirstymo butų ir kitų patalpų savininkams metodas, atitinkantis pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ir jos prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipą bei įrengtus šilumai paskirstyti naudojamus apskaitos prietaisus.

Remiantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, tuo atveju, jei šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje yra aptartas tam tikro šilumos paskirstymo metodo taikymas, toks metodas šilumos tiekėjo vienašališkai negali būti pakeistas - šilumos paskirstymo metodą pasirenka šilumos vartotojai, atlikdami šilumos pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimą. Pažymėtina, kad šilumos paskirstymo metodo pakeitimas reikštų vienos iš sutarties sąlygų pakeitimą, o tai įpareigoja sutarties šalis laikytis sutarties pakeitimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Pagal Civilinio kodekso 6.223 straipsnį, sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu arba teismo sprendimu. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2005 m. lapkričio 23 d. byloje Nr. 3K-3-605 konstatavo, kad „esant tęstiniam sutartinių santykių pobūdžiui, sutarties vykdymas ir (ar) jos pakeitimas turi atitikti imperatyviąsias teisės normas, galiojančias vykdant ir (ar) keičiant sutartį“. Atkreiptinas dėmesys, kad šilumos vartotojai pagal Šilumos ūkio įstatymo nuostatas savo teisę pasirinkti šilumos paskirstymo metodą, turėtų įgyvendinti vadovaudamiesi Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalimi ir 4.85 straipsnio 1 dalimi, t.y. šilumos vartotojai sprendimą dėl šilumos paskirstymo metodo turėtų priimti balsų dauguma.

Siekdama paskatinti šilumos vartotojus įgyvendinti Šilumos ūkio įstatymu įtvirtintą teisę pasirinkti šilumos paskirstymo metodą, Komisija pažymi, jog šilumos vartotojai norėdami gauti tikslią, aiškią ir išsamią informaciją, leidžiančią šilumos vartotojui pasitikrinti, ar šilumos tiekėjo apskaičiuoti mokesčiai už suvartotą šilumos kiekį yra teisingi, turėtų pasinaudoti Šilumos ūkio įstatyme suteikta teise pasirinkti šilumos paskirstymo metodą ir konkretaus šilumos paskirstymo metodo taikymą aptarti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyse. Pabrėžiame, kad šilumos vartotojų teisės nėra pažeidžiamos, jei šilumos tiekėjas teisės aktų nustatyta tvarka taiko pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį metodą, nors tokio šilumos paskirstymo metodo šilumos vartotojai nėra pasirinkę.