Gamtinių dujų įstatymo 20 straipsnio 3 dalis ir Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo, rinkos operatoriaus licencijavimo ir gamtinių dujų tiekimo leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1246, 5 punktas numato, kad licencijas asmenims, siekiantiems verstis gamtinių dujų sektoriuje licencijuojama perdavimo, skirstymo, laikymo, suskystintų gamtinių dujų (SGD) pakartotinio dujinimo ir rinkos operatoriaus veikla, ar leidimus asmenims, siekiantiems vertis gamtinių dujų tiekimo veikla, išduoda Taryba.
Gamtinių dujų įstatymo 20 straipsnio 2 dalis numato, kad gamtinių dujų tiekimo veiklai yra reikalingas leidimas, išskyrus prekybą gamtinių dujų biržoje ir degalinėse. To paties įstatymo 2 straipsnio 32 dalis gamtinių dujų tiekimą apibrėžia kaip gamtinių dujų pardavimą ir (ar) perpardavimą gamtinių dujų vartotojams.
2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą Nr. 2003/55/EB, 2 straipsnio 7 punktas tiekimą apibrėžia kaip gamtinių dujų, įskaitant SGD, pardavimą, įskaitant perpardavimą, vartotojams. Pagal Direktyvos 2 straipsnio 2 punktą tiekimo įmonė – fizinis ar juridinis asmuo, atliekantis tiekimo funkciją, o pagal Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 33 dalį – gamtinių dujų tiekimo įmonė, apibrėžta kaip asmuo, kuris verčiasi gamtinių dujų tiekimo veikla. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą gamtinių dujų perpardavimas kitiems vartotojams priskiriamas gamtinių dujų tiekimo veiklai.
