Lietuvos
Respublikos šilumos ūkio
įstatymo 32 straipsnio 10 dalyje ir Šilumos kainų nustatymo metodikos,
patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m.
liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“, 681
punkte numatyta, kad naujiems šilumos vartotojams, prisijungusiems prie
šilumos tiekimo sistemos, leidžiama ne ilgiau kaip 3 metams nustatyti
šilumos kainų dedamąsias, grindžiamas tiekėjo būtinomis (valstybės
normuojamomis) ribinėmis šilumos tiekimo šiems vartotojams sąnaudomis.
Ribinės šilumos tiekimo sąnaudos skaičiuojamos prie
kintamų šilumos tiekimo sąnaudų, kurios būtų patirtos, padidinus šilumos
tiekimo apimtį vienu kiekio vienetu, pridėjus su naujų šilumos vartotojų
prijungimu padarytų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) ir eksploatacijos
sąnaudas.
Pagal galiojančius teisės aktus, šilumos tiekėjui nėra
numatyta prievolė naujam vartotojui pasiūlytų kainų atskirai derinti su
VERT (pavyzdžiui, skatinant prijungti naują kvartalą, kad jis apsirūpintų
šiluma centralizuotai, o ne kitais būdais), tačiau tokia kaina gali būti
taikoma ne ilgiau kaip 3 metus.
Šilumos
tiekėjas šias kainas nustato pagal bendrovės įstatuose nustatytą tvarką.
