Gamtinių dujų įsigijimo šilumos gamybai tvarka keičiasi
atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32
straipsnio pakeitimo įstatymą, Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos
įstatymo Nr. XI-2023 2, 3, 10, 13 straipsnių, šeštojo ir septintojo skirsnių
pakeitimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo
įstatymo Nr. XI-2053 11 straipsnio pakeitimo įstatymą.
Taryba, siekdama užtikrinti teisingą tiek šilumos tiekėjų, tiek vartotojų
atžvilgiu gamtinių dujų įsigijimo sąnaudų pripažinimą būtinosiomis ir įtraukimą
į šilumos kainą, 2018 m. gruodžio 31 d. pakeitė Šilumos kainų nustatymo
metodiką (Tarybos nutarimai Nr. O3E-474 ir Nr. O3E-477). Numatyta, kad tais atvejais, kai gamtinės
dujos perkamos ne gamtinių dujų biržoje, gamtinių dujų (žaliavos) kaina,
įtraukiama į šilumos kainos skaičiavimus, negali viršyti 105 proc. vidutinės
gamtinių dujų (žaliavos) rinkos kainos šalyje.
Taryba rekomenduoja šilumos tiekimo bendrovėms, sudarant
gamtinių dujų pirkimo−pardavimo sutartis su gamtinių dujų tiekėjais bei
formuojant savo gamtinių dujų pirkimo strategijas, atsižvelgti į numatytas
gamtinių dujų (žaliavos) įsigijimo sąnaudų pripažinimo būtinosiomis ir
įtraukimo į šilumos kainą sąlygas. Dvišalių gamtinių dujų pirkimo−pardavimo
sutarčių dėl gamtinių dujų įsigijimo sudarymo atveju, siekiant neviršyti
vidutinės gamtinių dujų biržos kainos, yra tikslinga sutarties gamtinių dujų
įsigijimo kainos apskaičiavimo formulę sieti su gamtinių dujų biržos kaina.
