Komisija, reaguodama į rinkos dalyvių
paklausimus dėl energijos išteklių biržoje sudaromų sandorių trukmės ir patirtų
faktinių kuro įsigijimo sąnaudų pripažinimo pagrįstomis, bei vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36³ straipsniu, teikia
viešą išaiškinimą.
Sąnaudų už kurą įtraukimo į šilumos ir (ar)
karšto vandens kainą tvarką nustato Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas
(toliau – Įstatymas) bei Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta
Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr.O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo
metodikos“ (toliau – Metodika). Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas
numato, kad vienas iš Įstatymo tikslų yra kokybiškos šilumos tiekimo šilumos
vartotojams užtikrinimas mažiausiomis sąnaudomis. Pagal Įstatymo 32 straipsnio
3 dalį, į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą įtraukiant pagrįstas sąnaudas už
kurą, privalo būti įvertinama, ar energetikos įmonė laikėsi Energijos išteklių
rinkos įstatyme numatytų įpareigojimų. Metodikos 58.4.5.2 papunktis numato, kad
tuo atveju, kai ūkio subjekto atitinkamo mėnesio faktiškai pirkto kuro
(žaliavos) kaina yra žemesnė už 105 proc. atitinkamos kuro rūšies (žaliavos)
rinkos kainą, galutinės šilumos kainos skaičiavimuose taikoma faktinė kuro
(žaliavos) kaina. Pagal Metodikos 58.4.5.4 papunktį, įsigyjant biokurą
Energijos išteklių biržoje, Metodikos 58.4.5.2-58.4.5.3 papunkčiuose nustatytas
ribojimas biokuro įsigijimo kainai netaikomas, tai yra, pagrįstomis
pripažįstamos tiek mėnesio, ketvirčio ir pusmečio trukmės pristatymo
laikotarpių sandoriai, tiek savaitės trukmės pristatymo laikotarpių energijos
išteklių biržoje sudaromų sandorių sąnaudos.
Nepaisant aplinkybės, jog energijos išteklių
biržoje įsigyto biokuro kaina nėra ribojama, Komisijos vertinimu, ūkio
subjektai, vykdydami valstybės reguliuojamą veiklą, visais atvejais turi
paisyti esminių reikalavimų, keliamų tokio pobūdžio veiklos vykdymui. Tai
reiškia, kad Įstatymo deklaruojamų tikslų kontekste energijos išteklių biržoje
įsigyto biokuro sąnaudų ribojimo netaikymas neatleidžia nuo pareigos dėti visas
objektyviai įmanomas ir pagrįstas pastangas užtikrinti, jog biokuras energijos
išteklių biržoje būtų įsigytas mažiausiomis sąnaudomis bei nepažeidžiant
prekybos energijos išteklių rinkoje nustatytos tvarkos, įskaitant teisės
aktuose numatytus piktnaudžiavimo bei manipuliavimo rinka atvejus.
Komisija ragina visus šilumos tiekėjus,
perkančius biokurą energijos išteklių biržoje, iš anksto įvertinti biokuro
poreikį šildymo sezono metu bei pasirinktos biokuro įsigijimo strategijos
galimą įtaką biokuro kainos pokyčiams. Įvertinant šiuo metu susiformavusią
biokuro kainą energijos išteklių biržoje akivaizdu, kad per trumpą laikotarpį
ženkliai išaugusi biokuro paklausa neigiamai paveikė ir vidutinę biokuro kainą.
Įmonės, visą jiems reikalingą
biokuro kiekį įsigyjančios išimtinai savaitės pristatymo laikotarpio sandoriais, rizikuoja, kad esant maksimaliam biokuro poreikiui šildymo sezono
metu, per savaitės trukmės laikotarpį biokuro tiekėjai negalės pateikti
reikiamo biokuro kiekio. Dar viena minėtos pirkimo strategijos pasekmė –
vidutinės savaitės trukmės sandorių kainos didėjimas. Padidėjus savaitės
trukmės sandorio kainai nukenčia šilumos tiekimo įmonės, kurios savaitės
trukmės sandoriais, pagal poreikį, įsigyja tik trūkstamą biokuro kiekį, kai dėl
tam tikrų priežasčių neužtenka mėnesio, ketvirčio ar pusmečio pristatymo
sandorių pagrindu tiekiamo biokuro. Tokiu atveju nėra užtikrinamas ir mažiausių
sąnaudų principas, įsigyjant energijos išteklius.
