Įeiti
Publikuota: 2020.11.30. Atnaujinta:

VERT jungiasi prie Lietuvos Vandenilio platformos kūrimo


Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prisijungė prie kuriamos Lietuvos Vandenilio platformos, kurioje, bendradarbiaujant su kitomis valstybės institucijomis, pramonės, verslo asociacijų, mokslinių tyrimų institutų atstovais, bus siekiama skatinti vandenilio technologijų plėtrą Lietuvoje.

Vandenilio platformos veiklą organizuos Energetikos ministerija.

Siūlys teisėkūros iniciatyvas

Vandenilio platformos nariai dalyvaus formuojant nacionalinę, regioninę ir Europos Sąjungos (ES) politiką bei tikslus, tarp kurių numatytas ir Lietuvos vandenilio strategijos ir vandenilio plėtros veiksmų plano parengimas.

Dar viena svarbi užduotis – siūlyti teisėkūros iniciatyvas, kurios paskatintų vandenilio technologijų plėtrą šalyje, užtikrinant tarpsektorinę vandenilio integraciją ir susijusių technologijų diegimą. Vandenilio platformoje taip pat bus skatinama narių bendra mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veikla.

Įgalinant vandenilio rinkos plėtrą, būtinas geras koordinavimas nacionaliniu, regioniniu ir ES lygiu.  Vandenilis – svarbi Europos energetikos ateities dalis, Europos žaliojo kurso ir Europos perėjimo prie švariosios energetikos prioritetas.

Europos vandenilio strategija

2020 m. liepos mėn. Europos Komisija paskelbė Neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategiją, kuria nubrėžtos vandenilio technologijos plėtros gairės iki 2050 metų. Europos vandenilio strategijos tikslas – integruoti vandenilį pramonės, transporto, energijos gamybos ir pastatų anglies dioksido kiekiui dekarbonizuoti visoje Europoje.

Europoje numatoma laipsniška vandenilio technologijų plėtra:
Pirmuoju etapu (2020–2024 m.) strateginis tikslas – ES įrengti elektrolizerius vandeniliui iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti, kurių bendra galia būtų bent 6 GW, ir pagaminti iki 1 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių.
Antruoju etapu (2025–2030 m.) vandenilis turi tapti neatsiejama integruotos energetikos sistemos dalimi, o šio etapo strateginis tikslas – iki 2030 m. įrengti elektrolizerius vandeniliui iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti, kurių bendra galia būtų bent 40 GW, ir ES pagaminti iki dešimties milijonų tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių.
Trečiuoju etapu (nuo 2030 m. ir iki 2050 m.) vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių technologijos turėtų pasiekti brandą ir būti diegiamos plačiu mastu, kad pasiektų visus sektorius, kurių priklausomybę nuo iškastinio kuro mažinti sunku ir kuriuose kitos alternatyvos gali būti neįmanomos arba susijusios su didesnėmis sąnaudomis.

ES energetikos sistemos integravimas

Numatytiems strateginiams tikslams pasiekti Europos Komisija pasiūlė 20 veiksmų, iš kurių vieni svarbiausių – paramos priemonės žaliajai pertvarkai, vandenilio paklausai ir pasiūlai didinti, taip pat vandenilio infrastruktūros ir rinkos taisyklių sistemos sukūrimas (pvz., transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) ir dujų vidaus rinkos teisės aktų pakeitimai konkurencingai nuo iškastinio kuro nepriklausomai dujų rinkai sukurti).

Būsimoje integruotoje energetikos sistemoje vandeniliui teks svarbus vaidmuo greta atsinaujinančiąja elektros energija grindžiamos elektrifikacijos ir efektyvesnio bei žiedinio išteklių naudojimo.

Europos vandenilio strategija papildo taip pat 2020 m. liepos mėn. Europos Komisijos išplatintą ES energetikos sistemos integravimo strategiją, numatančią, kaip, įgyvendinant ES energetikos politiką, įskaitant vandenilio plėtrą, bus kuriama neutralaus poveikio klimatui integruota energetikos sistema, kurios pagrindas – atsinaujinančioji elektros energija, žiediškumas, iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminami bei mažo anglies dioksido pėdsako degalai.

Abi strategijos padės siekti darnaus vystymosi tikslų ir Paryžiaus susitarimo tikslų.

⁎⁎⁎⁎⁎⁎

Su Europos vandenilio strategija galite susipažinti čia.

Su Energetikos sistemos integravimo strategija galite susipažinti čia.