Vidutinė šilumos kaina
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia, kad rugpjūčio mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 3,46 ct/kWh (be PVM). Palyginus su liepos mėn., kilovatvalandės kaina mažėjo 0,57 proc., per metus (2020 m. rugpjūtis / 2019 m. rugpjūtis) – 16,02 proc.
VERT duomenimis, tai žemiausia rugpjūčio mėn. šilumos kaina nuo 2012 m.: 2020 m. rugpjūčio mėn., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2012 m., vidutinė šilumos kilovatvalandės kaina yra 57 proc. mažesnė.
1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2020 metais (atsisiųskite)
Kuro kainos
Centralizuotai tiekiamos šilumos kainos pokyčius iš esmės lemia kuro ir superkamos šilumos kainos. Į 2020 m. rugpjūčio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2020 m. birželio mėn. biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina – 104,33 Eur/tne yra 3,90 proc. didesnė nei į liepos mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2020 m. gegužės mėn. biokuro kaina (100,41 Eur/tne).
Į rugpjūčio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė birželio mėn. gamtinių dujų kaina (278,71 Eur/tne), palyginus su į liepos mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė gegužės mėn. kaina (286,17 Eur/tne), mažėjo 2,61 proc.
Per metus (2020 m. birželis / 2019 m. birželis) biokuro kaina mažėjo 11,25 proc., gamtinių dujų – 29,24 proc.
2 pav. Biokuro ir gamtinių dujų kainų palyginimas, Eur/tne (atsisiųskite)
Šilumos kainos didžiuosiuose miestuose
Tarp penkių didžiųjų miestų rugpjūčio mėn. už šilumą mažiausiai moka Kauno, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.
Šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, taikomas lengvatinis PVM tarifas, todėl gyventojų mokama kaina už šilumos energiją toliau tekste nurodoma su 9 proc. PVM.
Rugpjūčio mėn., palyginus su liepos mėn., AB Vilniaus šilumos tinklų aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 6,70 proc. (2020 m. rugpjūčio mėn., palyginus su 2019 m. rugpjūčio mėn., kaina mažėja 26,27 proc.), AB „Šiaulių energija" aptarnaujamiems vartotojams – 5,88 proc. (2020 m. rugpjūčio mėn., palyginus su 2019 m. rugpjūčio mėn., kaina mažėja 24,94 proc.), AB „Panevėžio energija" aptarnaujamiems vartotojams – 3,62 proc. (2020 m. rugpjūčio mėn., palyginus su 2019 m. rugpjūčio mėn., kaina mažėja 18,41 proc.).
AB „Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėja 11,53 proc. (2020 m. rugpjūčio mėn., palyginus su 2019 m. rugpjūčio mėn., kaina didėja 8,50 proc.), AB „Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams – 13,69 proc. (2020 m. rugpjūčio mėn., palyginus su 2019 m. rugpjūčio mėn., kaina mažėja 21,73 proc.). Klaipėdoje ir Kaune šilumos kainų augimą lėmė brangiau superkama šiluma iš nepriklausomų šilumos gamintojų.
3 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh su 9 proc. PVM (atsisiųskite)
Šilumos kainos Lietuvos savivaldybėse
Rugpjūčio mėn. mažiausiai už šilumą mokėjo Kaišiadorių r. savivaldybės gyventojai, kuriems šilumą centralizuotai tiekia Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija (2,69 ct/kWh su PVM), toliau rikiuojasi Kaunas (2,99 ct/kWh su PVM). Brangiausia už šilumą moka UAB „Litesko" filialo „Biržų šiluma" aptarnaujami vartotojai (8,26 ct/kWh su PVM): nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 90 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl naudojamo biokuro rūšies (dalį naudojamo biokuro sudaro medienos granulės) ir mažesnio realizuojamos šilumos kiekio.
Rugpjūčio mėn., palyginus su liepos mėn., dėl pigiau įsigyto kuro UAB „Šilalės šilumos tinklai" aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 9,11 proc. (0,44 ct/kWh su PVM) mažiau, UAB „Radviliškio šiluma" aptarnaujami vartotojai – 5,89 proc. (0,32 ct/kWh su PVM) mažiau.
Rugpjūčio mėn. šilumos kaina 17,52 proc. (1,10 ct/kWh su PVM) didėja UAB „Šakių šilumos tinklai" aptarnaujamiems vartotojams – bendrovė ankstesniais laikotarpiais taikydama šilumos kainą nesusirinko visų faktiškai kurui įsigyti patirtų sąnaudų, todėl šis skirtumas dabar grąžinamas bendrovei.
4 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Tarybos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, rudai – daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).
4 pav. Šilumos kainos 2020 m. rugpjūčio mėn., ct/kWh su PVM (atsisiųskite)
Kuro struktūra
Skaičiuojant 2020 m. rugpjūčio mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2020 m. birželio mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių ir gamtinių dujų biržose įsigyto kuro kainas, yra ribojamos Tarybos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Tarybos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.
Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.
Gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėja. 2019 m., palyginti su 2018 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 5,2 procentinio punkto – nuo 36,0 proc. iki 30,8 proc., o biokuro dalis augo 7,3 procentinio punkto – nuo 59,4 proc. iki 66,7 proc. 2020 m. rugpjūčio mėn. šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje biokuras sudaro 68,05 proc., gamtinės dujos – 29,49 proc.
5 pav. Šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2015–2020 m. (atsisiųskite)
