Didmeninių elektros energijos kainų palyginimas
2023 m. balandžio mėnesį vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead) buvo 67 Eur/MWh. Palyginus su praėjusiu mėnesiu, susiformavo 24 proc. mažesnė kaina (2023 m. kovo mėnesį kainos vidurkis buvo 89 Eur/MWh). Daugiau duomenų ir interaktyvių grafikų galite rasti čia, „Power BI“ platformoje. Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO-E, EEX, GET Baltic ir Nasdaq OMX pateikiamus duomenis.
Elektros kainos pokyčius lėmė:
• mažėjantis elektros energijos poreikis ir vartojimas,
• Lietuvos vėjo ir saulės jėgainių generacija,,
• branduolinių jėgainių gamyba (daugiau informacijos rasite čia).
Latvijoje balandį elektros kaina siekė 66 Eur/MWh, Estijoje 66 Eur/MWh, Švedijos SE4 kainų zonoje 65 Eur/MWh. Ataskaitinį mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota balandžio 5 d. ir siekė 130 Eur/MWh, mažiausia balandžio 13 d. ‒ 28,5 Eur/MWh.
Balandžio 30 d. dvi valandas dienos metu (nuo 14 iki 16 val.) Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos valstybėse, buvo fiksuotos neigiamos elektros energijos kainos (-0,1 ir -0,9 Eur/MWh).
Palyginti su 2022 m. metų balandžio mėnesiu, ataskaitinį mėnesį Lietuvoje elektros energijos kaina buvo beveik 2 kartus mažesnė. 2022 m. balandžio mėnesį elektros energijos kaina Lietuvos kainų zonoje buvo 116 Eur/MWh. Palyginti su 2019‒2021 m. laikotarpiu, elektros energijos kaina išlieka aukšta ‒ minėtu laikotarpiu elektros energijos kaina buvo 1,8 karto mažesnė nei ataskaitinį mėnesį (elektros energijos balandžio mėn. kainos vidurkis 2019‒2021 m. laikotarpiu siekė 37 Eur/MWh).
Gamyba ir vartojimas
Balandį nacionalinė elektros generacija mažėjo palyginti su praėjusiu mėnesiu. Balandį pagaminta 395,5 GWh elektros energijos, t. y. 18 proc. mažiau nei kovą, kai nacionalinė generacija siekė 480 GWh. Palyginti su 2022 metų balandžio mėn., nacionalinė elektros energijos generacija buvo 12 proc. didesnė.
Elektros energijos suvartojimas 2023 m. balandį siekė 903 GWh, kai kovą elektros suvartojimas siekė 1 028 GWh, t. y. balandį suvartojimas sumažėjo net 12 proc. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros energijos vartojimas buvo mažesnis 10 proc.
Balandžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,1 °C (teigiama 0,9° anomalija). Daugiau informacijos apie kovo orus galite rasti čia.
Balandžio mėnesį vėjo elektrinių generuotos elektros energijos kiekis buvo 32 proc. mažesnis ‒ balandį sugeneruota 166 GWh, kovą ‒ 244 GWh, šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba sumažėjo 13 proc. (balandį sugeneruota 48 GWh, kovą ‒ 55 GWh). Saulės elektrinių gamyba didėjo apie 1,5 karto ‒ balandį saulės elektrinės sugeneravo 51 GWh, kovą ‒ 34 GWh. Hidroelektrinių gamyba (įskaitant Kruonio HAE gamybą) mažėjo 16 proc. ir siekė 78 GWh (kovą ‒ 93 GWh).
Balandžio mėnesį didžiausios paros kainos valandą (20—21 val.) vidutinė elektros energijos kaina (99 Eur/MWh) buvo 2 kartus didesnė nei vidutinė kaina mažiausios paros kainos valandą (00‒01 val.) (48 Eur/MWh). Balandį didžiausios paros elektros energijos kainos formavosi šiomis valandomis: 8-10 val. ir 20-21 val. Kitomis valandomis, artimiausiomis šioms didžiausios kainos valandoms (7-8 val., 11-12 val. 19-20 val. ir 22-23 val.), elektros energijos kaina buvo vidutiniškai apie 15 proc. mažesnė nei didžiausių kainų valandomis. Tokios elektros energijos kainos kitimo tendencijos rodo, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, jeigu keistų savo vartojimo įpročius, pavyzdžiui, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos sutartis, perkeltų savo vartojimą į mažesnės kainos laikotarpius.
Tarpsisteminiai pralaidumai
Importas iš Švedijos balandžio mėnesį siekė 270 GWh (16 proc. mažiau nei 2023 m. kovą). Lietuva į Švediją eksportavo 8 GWh (20 proc. mažiau nei 2023 m. kovą). 2023 m. kovą Lietuva iš Švedijos importavo 319 GWh, eksportavo — 10 GWh.
Importas iš Latvijos balandžio mėnesį siekė 518 GWh (7 proc. daugiau nei 2023 m. kovą). Lietuva į Latviją eksportavo vos 0,4 GWh. 2023 m. kovą Lietuva iš Latvijos importavo 483 GWh, eksportavo — 7 GWh.
Importas iš Lenkijos balandžio mėnesį siekė 12 GWh (60 proc. mažiau nei 2023 m. kovą). Lietuva į Lenkiją eksportavo 223 GWh (16 proc. daugiau nei 2023 m. kovą). 2023 m. kovą Lietuva iš Lenkijos importavo 31 GWh, eksportavo — 193 GWh.
Atkreipiame dėmesį, jog grafikuose pateikiami tarpsisteminių pralaidumų duomenų paros vidurkiai, todėl ne visos importo ar eksporto apimtys yra vizualiai pateikiamos.
Kitos susijusios rinkos
Vidutinė gamtinių dujų kaina 2023 m. balandžio mėn. „GET Baltic“ biržoje siekė 48 Eur/MWh, palyginti su 2023 m. kovo mėn., vidutinė kaina sumažėjo 2 proc. (vasario mėn. kaina siekė 49 Eur/MWh).
Apyvartinių taršos leidimų (ATL) kainos EEX biržoje 2023 m. balandžio mėn. pabaigoje siekė 84 Eur/tCO2e. Vidutinė ATL kaina EEX biržoje siekė 89,6 Eur/tCO2e, palyginus su praėjusiu mėnesiu beveik nepasikeitė (kovą vidutinė ATL kaina siekė 89,3 Eur/tCO2e).
Ateities sandorių vertinimui naudojami dviejų tipų finansiniai produktai ‒ sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos produktai ENOFUTBL Q3-23 ir ENOFUTBL Q4-23 (angl. Nordic Electricity Base Quarter Future) ir dėl kainų skirtumo tarp sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos ir Latvijos elektros rinkos kainų zonos produktai SYRIGFUTBL Q3-23 ir SYRIGFUTBL Q4-23 (angl. Nordic EPAD Electricity Base Quarter Future). Vertinami šių finansinių produktų paros kainų indeksai (angl. Daily fix). Šių dviejų produktų paros kainų indeksų suma atspindi kainą Latvijos kainų zonoje produktų pristatymo laikotarpiui (2023 m. III ketv. ir 2023 m. IV ketv.).
Kadangi Latvijos ateities sandorių rinkos likvidumas yra mažas (nereprezentatyvus įvykdytų sandorių skaičius), naudojama teorinė produkto fiksuotos paros kainos vertė, kuri yra nustatoma operatoriaus (Nasdaq OMX) numatyta tvarka.
2023 m. balandžio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q3-23 + SYRIGFUTBL Q3-23), kuri atspindi didmeninės Latvijos kainų zonos kainą 2023 m. III ketv., siekė 90 Eur/MWh. Atitinkamai dėl 2023 m. IV ketv. pristatymo laikotarpio ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q4-23 + SYRIGFUTBL Q4-23) siekė 128 Eur/MWh.
Atsižvelgus į tai, jog elektros energijos kainų skirtumas Latvijos ir Lietuvos kainų zonos yra istoriškai sąlyginai mažas, panašios kainų tendencijos prognozuojamos ir Lietuvos kainų zonoje. Pažymėtina, kad šie sandoriai atspindi nagrinėtu laikotarpiu vyravusius rinkos dalyvių lūkesčius, kurie ateityje pasikeitus aplinkybėms gali ir kisti.
