Didmeninių elektros energijos kainų palyginimas
Vidutinė elektros energijos kaina* Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead) 2023 m. gruodžio mėn. buvo 89 Eur/MWh. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, kaina sumažėjo 15 proc. 2023 m. lapkričio mėn. kainos vidurkis buvo 105 Eur/MWh.
Palyginti su 2022 m. gruodžio mėn., kai 2022 m. elektros energijos kaina, nors ir nukritusi po tų metų rugpjūčio mėnesio piko, vis dar buvo aukšta, 2023 m. gruodį elektros energijos kaina buvo 3 kartus mažesnė. 2022 m. gruodžio mėn. elektros energijos kaina Lietuvos kainų zonoje siekė net 264 Eur/MWh.
Palyginti su 2019‒2020 m. laikotarpiu, kai kainos dar nebuvo paveiktos energetinės krizės veiksnių, 2023 m. gruodžio mėn. elektros energijos kaina išlieka 2,2 karto aukštesnė (elektros energijos kainos vidurkis 2019‒2020 m. laikotarpiu siekė 40 Eur/MWh).
Elektros kainos pokyčius apžvelgiamą mėnesį lėmė šie veiksniai:
- Pirmą gruodžio pusę didžioji dalis elektros energijos pagaminta brangesnėmis sąnaudomis ‒ dujas naudojančiomis šiluminėmis elektrinėmis ‒ tai lėmė aukštesnes kainas;
- Antroje gruodžio pusėje buvo stebimos priešingos tendencijos: mažesnes kainas lėmė ženkliai padidėjusi vėjo generacija (daugiau informacijos čia), didesnė hidroelektrinių gamyba Latvijoje (daugiau informacijos čia) bei paskutinėmis gruodžio mėn. savaitėmis sumažėjusi elektros paklausa dėl švenčių laikotarpio ir atšilusių orų.
*Apžvalgoje nurodomos vidutinės elektros energijos kainos skaičiuojamos kaip atitinkamoje prekybos zonoje susiformavusių valandinių (Lietuvos laiku) elektros energijos kainų aritmetinis vidurkis per atitinkamą laikotarpį (pvz., per mėnesį, dieną).
Latvijoje, taip pat Estijoje kaip ir Lietuvoje, gruodį elektros kaina siekė 89 Eur/MWh. Tuo pačiu metu Švedijos SE4 kainų zonoje elektros energijos kaina buvo 20 proc. mažesnė ir siekė 71 Eur/MWh.
Apžvelgiamą mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota gruodžio 5 d. ir siekė 173 Eur/MWh, mažiausia gruodžio 29 d. ‒ 28 Eur/MWh.
Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, ir Švedijos SE4 kainų zonoje gruodžio 17 d. fiksuotos neigiamos valandinės elektros energijos kainos ‒ po 2 valandas Baltijos šalyse ir 7 valandas Švedijos SE4 kainų zonoje, kurios svyravo nuo -0,01 iki –1,11 Eur/MWh.
Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO-E, EEX, GET Baltic ir Nasdaq OMX pateikiamus duomenis. Pažymėtina, kad apžvalgoje visi duomenys pateikiami Lietuvos laiku (Eastern European Summer Time (EEST)/ Eastern European Time (EET)).
Daugiau interaktyvių grafikų galite rasti čia, „Power BI“ platformoje.
Gamyba ir vartojimas
Nacionalinė elektros energijos generacija 2023 m. gruodį padidėjo net 36 proc., palyginti su praėjusiu mėnesiu. Gruodį pagaminta 601 GWh elektros energijos, o lapkritį nacionalinė generacija siekė tik 442 GWh. Palyginti su 2022 m. gruodžio mėn., kai nacionalinė elektros energijos generacija buvo 477 GWh, 2023 m. gruodį sugeneruota 26 proc. daugiau elektros energijos.
Gruodžio mėn. didesnė vietinių elektrinių gamyba lėmė tai, kad 53 proc. elektros energijos vartojimo poreikio padengė nacionalinė elektros energijos gamyba ‒ likusi dalis elektros energijos buvo importuota.
Elektros energijos suvartojimas 2023 m. gruodį siekė beveik 1 136 GWh ir buvo 5,9 proc. didesnis nei praėjusį mėnesį. 2023 m. lapkritį suvartota 1 073 GWh elektros energijos. 2023 m. gruodį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros energijos vartojimas padidėjo 1,1 proc.
2023 m. gruodžio mėn. paros didžiausios kainos valandomis: 10‒11 val.ir 17‒18 val. ‒ vidutinė elektros energijos kaina siekė atitinkamai 118 ir 121 Eur/MWh ir buvo apie 2,3 karto didesnė nei vidutinė kaina paros mažiausios kainos valandą (4‒5 val.), kai kaina siekė 52 Eur/MWh. Pastebėtina, kad 2023 m. gruodžio mėn. vidutinių paros valandų kainų grafikas pakeitė formą ‒ išryškėjo nauja paros didžiausios kainos valanda ‒ 17‒18 val. vietoje 16‒17 val. lapkričio mėn. Elektros energijos kainų skirtumai skirtingomis paros valandomis rodo, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, jeigu keistų savo vartojimo įpročius, pavyzdžiui, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos sutartis, perkeltų savo vartojimą į mažesnės kainos laikotarpius.
2023 m. gruodžio mėn. didžiausią dalį elektros energijos ‒ 51 proc. viso nacionalinio elektros energijos kiekio ‒ sugeneravo vėjo jėgainės. Saulės elektrinių dalis toliau mažėjo ir sudarė vos 1,3 proc. viso nacionalinio elektros energijos kiekio. Kitos elektrinių grupės pagamino likusią dalį elektros energijos: šiluminės elektrinės pagamino 21 proc., hidroelektrinės (įskaitant energijos kaupimo įrenginiu laikomą Kruonio HAE) ‒ 14 proc., kitos ‒ 10 proc. viso nacionalinio elektros energijos kiekio.
2023 m. gruodžio mėn. vėjo elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 43 proc. didesnis nei lapkritį (gruodį pagaminta beveik 307 GWh, lapkritį ‒ 215 GWh). Apžvelgiamą mėnesį vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis buvo 2,3 karto didesnis nei prieš metus, kai 2022 m. gruodžio mėn. vėjo elektrinės pagamino 131 GWh elektros energijos.
2023 m. gruodį saulės elektrinės pagamino vos 7,8 GWh elektros energijos, t. y. 2 karto mažiau nei praėjusį lapkričio mėn. Visgi šių metų gruodį saulės elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo apie 3,3 kartus didesnis nei prieš metus, kai 2022 m. gruodžio mėn. saulės elektrinės sugeneravo apie 2 GWh elektros energijos.
2023 m. gruodį šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba padidėjo dvigubai daugiau, palyginti su praėjusiu lapkričio mėn. Gruodį šiluminės elektrinės pagamino 145 GWh, lapkritį ‒ 74 GWh elektros energijos. 2023 m. gruodžio mėn. šiluminių elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis taip pat buvo 25 proc. mažesnis, palyginti su 2022 m. gruodžio mėn.
Hidroelektrinių gamyba (įskaitant Kruonio HAE gamybą) gruodžio mėn. padidėjo beveik 8 proc. ir siekė 83 GWh (lapkritį ‒ 77 GWh).
Tarpsisteminiai pralaidumai
Kadangi Lietuvoje generuojamos elektros energijos kiekis atitinka apie 47 proc. Lietuvos vartotojų elektros energijos poreikio (pagal 2023 m. duomenis), itin svarbi elektros energijos prekyba su kitomis šalimis ir jos importo iš kaimyninių ar kitų ES šalių galimybės, kurias užtikrina tarpsisteminių jungčių pralaidumai, skirti prekybai elektros energija.
Europos bendrojoje elektros energijos rinkoje elektros energijos prekyba yra susieta elektros energijos prekybos rinkų susiejimo mechanizmu. Šioje rinkoje bendrai taikomas kitos paros elektros energijos prekybos algoritmas užtikrina, kad pirmiausia pigesnė elektros energija nuperkama vietoje ir atiteka jungtimis (elektros linijomis) iš sujungtų kaimyninių prekybos zonų, kiek tai leidžia prekybai skiriami jungčių pralaidumai. Priklausomai nuo Lietuvos kaimyninėse prekybos zonose besiformuojančių elektros energijos kainų į Lietuvą elektra importuojama daugiausiai iš Švedijos SE4 prekybos zonos ir Latvijos, kiek rečiau ir mažiau ‒ iš Lenkijos.
2023 m. gruodžio mėn. importas iš Švedijos siekė 452 GWh ir buvo 8 proc. mažesnis, palyginti su lapkričio mėn., kai šis importas buvo šiek tiek didesnis (siekė vos 492 GWh). Lietuvos eksportas į Švediją gruodžio mėn. buvo labai nedidelis — 1 GWh.
Lenkijos elektros energijos prekybos zonoje dažniau vyrauja didesnės elektros energijos kainos nei Lietuvoje, todėl dažniau pigesnė elektros energija iš Lietuvos ir (ar) per Lietuvą eksportuojama į Lenkiją. Vis dėlto 2023 m. gruodžio Lietuvos—Lenkijos jungtis buvo išnaudojama pigesnei elektros energijai iš Lenkijos importuoti. Importas iš Lenkijos 2023 m. gruodžio mėn. siekė 203 GWh ir buvo 47 proc. didesnis nei lapkritį. Lietuva į Lenkiją eksportavo 48 GWh (20 proc. mažiau nei 2023 m. lapkritį). 2023 m. lapkritį Lietuva iš Lenkijos importavo 138 GWh, eksportavo — 60GWh.
Atkreipiame dėmesį, jog grafikuose pateikiami tarpsisteminių pralaidumų duomenų paros vidurkiai, todėl ne visos importo ar eksporto apimtys yra vizualiai matomos.
Importas iš Latvijos į Lietuvą 2023 m. gruodžio mėn. ženkliai sumažėjo ir siekė 132GWh, o palyginti su lapkričio mėn. buvo 27 proc. mažesnis. Apžvelgiamą mėnesį Lietuvos elektros energijos eksportas į Latviją atitinkamai didėjo — siekė 78 GWh ir buvo 2,5 karto didesnis, palyginti su lapkričio mėn. 2023 m. lapkritį Lietuva iš Latvijos importavo 181 GWh, eksportavo — 31 GWh.
Elektros energijos kainų formavimuisi Latvijoje ir Lietuvoje svarbi yra elektros energijos importo iš Estijos į Latviją galimybė ir prekybos iš Estijos į Latviją srautai. 2023 m. gruodžio mėn. importas iš Estijos į Latviją siekė 208 GWh ir buvo 27 proc. mažesnis, palyginti su lapkričio mėn. 2023 m. lapkritį iš Estijos į Latviją buvo importuota 283 GWh elektros energijos.
Daugiau informacijos apie Lietuvai aktualius tarpsisteminių jungčių pralaidumų ribojimus pateikiama čia.
Vandens rezervuarų lygis
Bendram elektros energijos kainų lygiui Baltijos ir Šiaurės šalių regione neabejotinai turi įtakos vandens rezervuarų lygis (šis lygis matuojamas energijos vienetais). Pagal ilgalaikes vandens rezervuaro lygio ir elektros energijos kainų kitimo tendencijas galima pastebėti, kad metais, kuriais buvo aukštesnis vandens rezervuarų lygis, vidutinis elektros energijos kainų lygis buvo žemesnis. Vandens rezervuarų lygio kaita turi įtakos elektros energijos kainai ir trumpuoju laikotarpiu.
Jau nuo lapkričio mėn. vidurio Baltijos ir Šiaurės šalių regiono vandens rezervuarų lygis palaipsniui mažėjo. 2023 m. gruodžio mėn. pabaigoje (50 savaitės duomenimis) vandens rezervuarų lygis buvo sumažėjęs, t. y. buvo 14 proc. žemesnis nei praėjusio lapkričio mėnesio vidutinis lygis. 2023 m. gruodžio mėn. vidutinis rezervuarų lygis, palyginti su 2022 m. gruodžio mėn., buvo apie 1 proc. žemesnis.
Kitos susijusios rinkos
Vidutinė gamtinių dujų kaina** 2023 m. gruodžio mėn. „GET Baltic“ biržoje siekė 43 Eur/MWh. 2023 m. gruodžio mėn., palyginti su 2023 m. lapkričio mėn., vidutinė kaina sumažėjo 11 proc. (lapkričio mėn. vidutinė kaina siekė 48 Eur/MWh).
Apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina EEX biržoje 2023 m. gruodžio mėn. pabaigoje buvo 66 Eur/tCO2e. Vidutinė ATL kaina EEX biržoje 2023 m. gruodžio mėn. siekė beveik 69 Eur/tCO2e, ir palyginti su praėjusio mėnesio vidutine kaina sumažėjo 9 proc. (lapkritį vidutinė ATL kaina siekė beveik 76 Eur/tCO2e).
** Vidutinė gamtinių dujų kaina tam tikrą mėnesį skaičiuojama kaip vidutinė to mėnesio vidutinių paros gamtinių dujų kainų aritmetinis vidurkis, t. y. skaičiuojant mėnesio vidurkį neatsižvelgiama į tam tikrą mėnesio dieną parduotus gamtinių dujų kiekius. Todėl šioje apžvalgoje pateikta kaina gali skirtis nuo „GET Baltic“ tinklalapyje pateikiamos to paties mėnesio vidutinės gamtinių dujų kainos.
Elektros energijos kainai prognozuoti atliekamas ateities sandorių susijusių su elektros energijos kainomis vertinimas. Iki šiol Tarybos atliekamose prognozėse buvo naudojami dviejų tipų finansiniai produktai ‒ sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos produktas ENOFUTBL (angl. Nordic Electricity Base Quarter Future) ir dėl kainų skirtumo tarp sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos ir Latvijos elektros rinkos kainų zonos produktas SYRIGFUTBL (angl. Nordic EPAD Electricity Base Quarter Future).
Dėl Latvijos ateities sandorių rinkos mažo likvidumo nuo 2024 m. sausio 1 d. „Nasdaq OMX“ išvestinių finansinių produktų biržoje išvestiniais finansiniai produktais susietais su „Nord Pool“ sisteminės kainos ir Latvijos (Rygos) prekybos zonos kainų skirtumu nebus prekiaujama (daugiau informacijos čia). Todėl ateityje prognozuojant elektros energijos rinkos kainą vertinamos ateities sandorių kainos dėl „Nord Pool“ sisteminės kainos ir kainos dėl ateities sandorių dėl kainų skirtumo tarp Suomijos prekybos zonos kainos ir „Nord Pool“ sisteminės kainos. Pastarųjų išvestinių produktų grupė (SYHELFUTBL) pasirinkta dėl jų pakankamo likvidumo, taip pat kaip galimai labiausiai atitinkantys Lietuvos elektros energijos kainų kitimo tendencijas. Pastebėtina, kad elektros energijos kainų Lietuvos ir Suomijos prekybos zonose skirtumas per šių metų 12 mėnesių sudarė vidutiniškai apie 38 Eur.
Šiuo metu vertinami šių finansinių produktų ENOFUTBL ir SYHELFUTBL paros kainų indeksai (angl. Daily fix). Šių dviejų produktų paros kainų indeksų suma atspindi kainą Suomijos prekybos zonoje produktų pristatymo laikotarpiui (2024 m. I, II ir III ketv.).
2023 m. gruodžio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q1-24 + SYHELFUTBL Q1-24), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2024 m. I ketv., siekė 83 Eur/MWh ir palyginti su lapkričio mėn. pabaiga, padidėjo 2 proc.
2023 m. gruodžio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q2-24 + SYHELFUTBL Q2-24), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2024 m. II ketv., siekė 53 Eur/MWh ir palyginti su lapkričio mėn. pabaiga, padidėjo 7 proc.
2023 m. gruodžio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q3-24 + SYHELFUTBL Q3-24), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2024 m. III ketv., siekė beveik 38 Eur/MWh ir palyginti su lapkričio mėn. pabaiga, sumažėjo 9 proc.
Elektros energijos disbalanso rinkos kiekiai
Bendra Baltijos šalių balansavimo energijos rinka veikia jau 6 metus ir yra bendrai organizuojama perdavimo sistemos operatorių pagal bendras Baltijos balansavimo taisykles. Disbalansas tai skirtumas, suskaičiuojamas tarp planuoto realizuoti (parduoti ar nupirkti) rinkoje elektros energijos kiekio ir faktinio (pagaminto bei suvartoto) elektros energijos kiekio. Todėl disbalansas, iš esmės, sudaro elektros energijos kiekį, kuris potencialiai galėjo būti realizuotas prekyboje viename iš elektros energijos rinkos segmentų (pavyzdžiui, kitos paros, einamosios paros prekybos rinkose). Teigiamas disbalansas ‒ tai elektros energijos perteklius, kuris susidaro sistemoje tuomet, kai pagaminama daugiau nei buvo planuojama pagaminti arba suvartojama mažiau nei buvo planuojama suvartoti, o neigiamas disbalansas ‒ priešingai, kai pagaminama mažiau nei buvo planuojama pagaminti arba suvartojimas didesnis kiekis nei buvo planuota.
2023 m. Lietuvos disbalansas sudarė pusę (51 proc.) viso absoliutaus disbalanso Baltijos šalyse. 2023 m. gruodžio mėn. bendras Baltijos šalių (LT, LV ir EE) absoliutus vidutinis disbalansas, palyginti su 2022 m., padidėjo 25 proc.
2023 m. gruodžio mėn. Lietuvos absoliutus disbalansas buvo 32 proc. didesnis nei lapkritį (gruodį absoliutus disbalansas siekė 93,83 MWh, lapkritį ‒ 62,92 MWh), taip pat 32 proc. didesnis, palyginti su praėjusių 2022 m. gruodžio mėn. (2022 m. gruodį absoliutus disbalansas siekė 64,29 MWh).
Apžvelgiamą 2022‒2023 m. laikotarpį didžiausias teigiamas disbalansas Lietuvoje užfiksuotas 2023 m. rugpjūčio 6 d. 14 val. (483,79 MWh). Didžiausias neigiamas disbalansas šalyje pasiektas 2023 m. rugsėjo 14 d. 8 val. (-423,86 MWh).
Apžvelgiamą mėnesį Lietuvoje didžiausias teigiamas disbalansas buvo gruodžio 18 d. 22 val. (342,86 MWh), o mažiausias teigiamas ‒ gruodžio 12 d. 7 val. ryte (0,01 MWh). Didžiausias neigiamas disbalansas fiksuotas gruodžio 13 d. 14 val.(-344,22 MWh), o mažiausias neigiamas ‒ gruodžio 15 d. 7 val. (-0,11 MWh).
