Vidutinė elektros energijos kaina* Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead) 2025 m. kovo mėn. buvo 92 Eur/MWh. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, kaina sumažėjo net 40 proc. 2025 m. vasario mėn. kainų vidurkis buvo 152 Eur/MWh.
2025 m. kovą fiksuota 35 proc. didesnė vidutinė elektros energijos kaina nei 2024 m. tą patį mėnesį, kai ji siekė 68 Eur/MWh.
2025 m. kovą, palyginti su laikotarpiu prieš elektros energijos kainų krizę ‒ 2019‒2020 m. ‒ kai kovo mėnesiais vidutinė elektros energijos kaina svyravo apie 32 Eur/MWh, matyti, kad formavosi 2,8 karto aukštesnės elektros energijos kainos.
Elektros energijos kainos pokyčius apžvelgiamą mėnesį lėmė šie veiksniai:
- dėl saulėtų ir vėjuotų orų ženkliai išaugusi generacija iš atsinaujinančių energijos išteklių lėmė kainų mažėjimą;
- mažesnis elektros energijos poreikis taip pat prisidėjo prie žemesnių kainų formavimosi;
- dėl 2024 m. vasario pabaigoje įvykusio incidento, kurio metu buvo pažeista jungiamoji linija Estlink 2 tarp Estijos ir Suomijos, sumažėję pralaidumai tarp šių šalių (daugiau informacijos čia) mažino galimybę importuoti pigesnę elektros energiją iš Suomijos į Baltijos šalių regioną ir didino poreikį vartojimo pikų metu, kai nepakanka pigesnės atsinaujinančių energijos išteklių gamybos, generuoti elektros energiją elektrinėmis, naudojančiomis brangesnį kurą ‒ tai turėjo įtakos aukštesnių kainų formavimuisi.
*Apžvalgoje nurodomos vidutinės elektros energijos kainos skaičiuojamos kaip atitinkamoje prekybos zonoje susiformavusių valandinių (Lietuvos laiku) elektros energijos kainų aritmetinis vidurkis per atitinkamą laikotarpį (pvz., per mėnesį, dieną).
Latvijoje, kaip ir Lietuvoje kovą elektros kaina siekė 92 Eur/MWh, Estijoje ‒ 90 Eur/MWh. Tuo pačiu laikotarpiu Švedijos SE4 prekybos zonoje elektros energijos kaina buvo mažesnė nei trijų Baltijos šalių regione ‒ siekė 55 Eur/MWh.
Apžvelgiamą mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota kovo 31 d. (pirmadienis) ‒ siekė 312 Eur/MWh, mažiausia ‒ kovo 22 d. (šeštadienis) ‒ 7 Eur/MWh.
2025 m. kovo mėn. Lietuvoje, taip pat Latvijoje ir Estijoje buvo fiksuotos 9 neigiamų valandinių elektros energijos kainų valandos(kovo 4 d., 22 d. ir 29 d.), kurių metu kainos svyravo nuo -11,53 iki -0,01 Eur/MWh. Tuo tarpu Švedijos SE4 prekybos zonoje ir Suomijoje buvo atitinkamai fiksuota 38 ir 41 valandos su neigiamomis valandinėmis elektros energijos kainomis (atitinkamai 2‒5 d., 8 d., 18‒19 d., 22 d., 28‒29 d. ir kovo 4‒5 d., 8 d., 15 d., 22 d., 25 d., 27‒29 d.), kurios svyravo Švedijos SE4 prekybos zonoje nuo -11,84 iki -0,02 Eur/MWh, Suomijoje ‒ nuo -10,01 iki -0,01 Eur/MWh.
Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO-E pateikiamus duomenis. Pažymėtina, kad apžvalgoje visi duomenys pateikiami Lietuvos laiku (Eastern European Summer Time (EEST)/ Eastern European Time (EET)).
Dėl kilusių domenų atnaujinimo problemų apžvalgoje laikinai nėra pateikiama informacija apie tarpsisteminius pralaidumus ir elektros energijos srautus (importą bei eksportą), rezervuarų lygį, disbalansą bei kitas rinkas.
Daugiau interaktyvių grafikų galite rasti čia, „Power BI“ platformoje.
Gamyba ir vartojimas
Nacionalinė elektros energijos generacija 2025 m. kovą siekė 826 GWh ir padidėjo 30 proc., palyginti su praėjusiu mėnesiu. 2025 m. vasarį nacionalinė generacija siekė 636,5 GWh. Palyginti su 2024 m. kovo mėn., kai nacionalinė elektros energijos generacija buvo 611,5 GWh, 2025 m. kovą sugeneruota 35 proc. daugiau elektros energijos.
2025 m. kovo mėn. net 83 proc. elektros energijos vartojimo poreikio padengė nacionalinė elektros energijos gamyba ‒ likusi dalis elektros energijos buvo importuota. Tai turbūt didžiausias vietoje pasigamintas kiekis nuo Ignalinos AE uždarymo laikų.
Elektros energijos suvartojimas 2025 m. kovą siekė 1 000 GWh ir buvo 3 proc. mažesnis nei praėjusį mėnesį. 2025 m. vasarį suvartota 1 034 GWh elektros energijos. 2025 m. kovą, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros energijos vartojimas sumažėjo 3 proc. 2024 m. kovo mėn. buvo suvartota 1 030 GWh elektros energijos.
2025 m. kovo mėn. didžiausios elektros energijos kainos formavosi vakarinio kainų piko valandomis 18‒21 val. su aukščiausia valandos vidutine kaina siekusia 185 Eur/MWh 19‒20 val. Kiek žemesnės kainos formavosi rytinio kainų piko valandomis 7‒9 val. su aukščiausia valandos vidutine kaina siekusia 144,5 Eur/MWh 8‒9 val.
Šį kovą žemiausių kainų valandos buvo nakties metu 24‒6 val. su žemiausia valandos vidutine kaina, siekusia 50,5 Eur/MWh (4‒5 val.) ir dieną 11‒15 val. su žemiausia valandos vidutine kaina, siekusia 56 Eur/MWh (14‒15 val.).
Elektros energijos kainų skirtumai skirtingomis paros valandomis rodo, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, jeigu keistų savo vartojimo įpročius, pavyzdžiui, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos sutartis, perkeltų savo vartojimą į mažesnės kainos laikotarpius.
2025 m. kovo mėn. didžiausią dalį elektros energijos ‒ beveik 46 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio ‒ pagamino vėjo jėgainės (įskaitant naudojančias gamtines dujas kaip kurą), šiluminių elektrinių (įskaitant naudojančias gamtines dujas kaip kurą) generacija sudarė 26 proc., o saulės jėgainių ‒ beveik 14 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio. Kitos elektrinių grupės pagamino likusią dalį elektros energijos: hidroelektrinės (įskaitant energijos kaupimo įrenginiu laikomą Kruonio HAE) pagamino beveik 8 proc., kitos ‒ 7 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio.
2025 m. kovo mėn. vėjo elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo net 78,5 proc. didesnis nei vasarį (kovą pagaminta 376 GWh, vasarį ‒ 211 GWh). Apžvelgiamą mėnesį vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis buvo 25 proc. didesnis nei prieš metus, kai 2024 m. kovo mėn. vėjo elektrinės pagamino 301 GWh elektros energijos.
2025 m. kovą saulės elektrinės pagamino 112 GWh elektros energijos, t. y. net 2,7 karto daugiau nei praėjusį vasario mėn. Tai lėmė ilgėjantis šviesaus paros meto laikas, taip pat pakankamai salėtas kovo mėnuo. Apžvelgiamą mėnesį saulės elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 20 proc. didesnis nei 2024 m. kovo mėn., kai saulės elektrinės sugeneravo apie 93 GWh elektros energijos.
Hidroelektrinių gamyba (įskaitant Kruonio HAE gamybą) kovo mėn. padidėjo 12 proc. ir siekė 63 GWh, vasarį ‒ 56 GWh. Visgi 2025 m. kovo mėn. hidroelektrinės pagamino 32 proc. mažiau elektros energijos nei prieš metus.
2025 m. kovą šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba sumažėjo 20 proc., palyginti su praėjusiu vasario mėn. 2025 m. kovą šiluminės elektrinės pagamino 215 GWh, vasarį ‒ 268 GWh elektros energijos. 2025 m. kovo mėn. šiluminių elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo net 3,5 karto didesnis, palyginti su 2024 m. kovo mėn. kai buvo sugeneruota 62 GWh elektros energijos. Tokį pokytį lėmė tai, kad kai kurios dujomis generuojamos šiluminės elektrinės dalyvauja teikdamos paslaugas Baltijos balansavimo pajėgumų rinkoje, kuri startavo vasario pradžioje po Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais, taip pat poreikis patenkinti elektros energijos paklausą tuomet, kai nepakanka generacijos iš pigesnių atsinaujinančių elektros energijos šaltinių.
Kitų energijos šaltinių elektrinių gamyba 2025 m. kovo mėn. siekė 59 GWh ir, palyginti su praėjusiu mėnesiu, buvo mažesnė 1 proc., o palyginti su praėjusių metų kovo mėn. ‒ mažesnė 6 proc.
